Paauglių rizikingas elgesys ir psichikos sveikata: diskusija radijo laidoje „LRT Aktualijų studija“

2025 m. gruodžio 4 d. Lietuvos radijo laidoje „LRT Aktualijų studija“ aptarti tarptautinio Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Europos mokyklose tyrimo (angl. – ESPAD) rezultatai. Laidoje dalyvavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorė Rita Sketerskienė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė mokslų daktarė Laima Bulotaitė, klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė ir Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) atstovė, Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Laukaitienė.

Laidoje diskutuota apie tai, jog besikeičiantys paauglių gyvensenos, brandos ir psichologinės savijautos ypatumai, taip pat aukšti išoriniai bei vidiniai lūkesčiai, tėvystės įgūdžių trūkumas, lengvas prieinamumas prie receptinių raminamųjų vaistų suponuoja paauglių aukštą receptinių raminamųjų vaistų be gydytojo paskyrimo vartojimą, elektroninių cigarečių, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą, probleminio socialinių tinklų vartojimo tendencijas ir žemą mokinių psichologinę gerovę.

NTAKD direktorė Rita Sketerskienė akcentavo valstybinių institucijų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų bei ugdymo įstaigų pastangas, vykdomas veiklas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos srityje. Profesorė Laima Bulotaitė atkreipė dėmesį į paauglystės laikotarpiui būdingus fiziologinius bei psichologinius pokyčius ir iš to kylančius psichologinius sunkumus, akcentavo, kad paaugliams vis mažiau leidžiama patirti natūralius gyvenimo iššūkius (per stipriai globojant juos), dėl ko pastarieji pasirenka eksperimentuoti, išmėgindami rizikingą elgesį.

Gydytoja Gabija Mikulevičienė atkreipė dėmesį į didelį raminamųjų vaistų prieinamumą Lietuvoje tiesiog namų aplinkoje, turintį įtakos padidintai paauglių raminamųjų vaistų vartojimo rizikai. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos atstovė Lina Laukaitienė patvirtino, kad tyrimo rezultatai atsispindi realioje darbo kasdienybėje, ir pabrėžė tėvų bei specialistų vieningos krypties veikimo svarbą, siekiant užkirsti kelią priklausomybių vystymuisi.

Šias specialistų įžvalgas papildo ir kai kurie aktulaūs ESPAD tyrimo duomenys, kurių dalis pateikiama toliau (parengta pagal NTAKD informaciją).

Tyrime iš viso dalyvauja daugiau kaip 113 tūkst. 15–16 metų mokinių iš 37 Europos šalių. 2024 m. šiame tyrime dalyvavo 4792 Lietuvos moksleiviai (50,8 proc. vaikinų ir 49,2 proc. merginų). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 1995 m.

Tyrimo duomenimis, Lietuvos imtyje stebimi šie rezultatai:

– Alkoholio bent kartą gyvenime vartoję nurodė 73,9 proc. dalyvių (pradėję anksčiau nei 13 metų – 35 proc. mergaičių ir 26 proc. berniukų). Šis rodiklis yra artimas Europos vidurkiui ir pastaraisiais metais Lietuvos imtyje yra mažėjantis.

– Stebimas mažėjantis kanapių vartojimas – bent kartą gyvenime jas vartojo 11,6 proc. mokinių (Europos vidurkis – 12 proc.).

– Tradicinių tabako gaminių vartojimas taip pat mažėjantis – bent kartą gyvenime rūkė 36,3 proc. (Europos vidurkis – 32 proc.). Kasdien rūkantys nurodė 7,4 proc. dalyvių Lietuvos imtyje (Europos vidurkis – 7,9 proc.).

– Elektroninių cigarečių vartojimas Lietuvos moksleivių tarpe bent kartą gyvenime siekia 51,3 proc. (Europos vidurkis – 44 proc.), o kasdien – 15,1 proc. Ankstyvas elektroninių cigarečių vartojimo rodiklis (vartojimo pradžia iki 13 metų) yra vienas didžiausių visoje tyrimo imtyje (Lietuvoje – 31 proc., Europos vidurkis – 16 proc.).

– Receptinių migdomųjų ir raminamųjų vaistų be gydytojo paskyrimo vartojimą bent kartą gyvenime nurodė 29 proc. lietuvių (merginos – 36,2 proc., berniukai – 21 proc.). Tai yra dvigubai daugiau nei Europoje ir aukščiausias rodiklis tarp visų šalių.

– Lietuvos imtyje 92 proc. vaikinų ir 71 proc. merginų nurodė reguliariai žaidžiantys kompiuterinius žaidimus, iš kurių 22 proc. siekia probleminio žaidimo rizikos lygį;

– Socialinių tinklų probleminis vartojimas fiksuotas 50 proc. tyrimo dalyvių Lietuvos imtyje (Europos vidurkis – 47 proc.);

– Geros psichologinės gerovės lygį atspindinčią gerą savijautą nurodė 50 proc. Lietuvos moksleivių (Europos vidurkis – 59 proc.).

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai kiekvienoje savivaldybėje teikia psichologinės gerovės bei psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas suaugusiems bei mokyklinio amžiaus vaikams, kuriomis kviečiami pasinaudoti visi Lietuvos gyventojai.

Lietuvos radijo laidos „LRT Aktualijų studija“ įrašas.

SVSBA atstovės komentaro kviečiame klausyti nuo 13 min. 49 sek., 26 min. 15 sek., 39 min. 30 sek. ir 46 min. 29 sek.