Pirmoji praktinė konferencija atskleidė priklausomybių konsultantų veiklos svarbą, galimybes ir iššūkius

Gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seime surengta pirmoji praktinė konferencija „Priklausomybių konsultanto praktika ir profesinė tapatybė: iššūkiai, galimybės, perspektyvos“, skirta atvirai aptarti problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria priklausomybių konsultantai, dirbdami su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, ypatingą dėmesį skiriant jų profesinei tapatybei, kompetencijų stiprinimo svarbai bei galimo tobulesnio veiklos modelio sukūrimui. Prie bendro diskusijų stalo susibūrė sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės sveikatos, socialinių paslaugų teikėjai, įkalinimo įstaigų sistemos specialistai, nevyriausybinių organizacijų ir kitų valstybės institucijų atstovai bei priklausomybių konsultantai.

Konferencijos programa buvo suskirstyta į keturias temines dalis, kurių kiekviena išryškino vis dar egzistuojančias problemas ir iššūkius. Pirmojoje dalyje dėmesys skirtas kompetencijų stiprinimui. Antrojoje dalyje pristatytos priklausomybių konsultantų patirtys, jų kasdieniai iššūkiai ir pasiekti rezultatai. Trečioji dalis analizavo priklausomybių konsultantų vaidmenį įvairių institucijų ir organizacijų veikloje. Ketvirtojoje dalyje diskutuota apie priklausomybių konsultavimo paslaugų ir šios profesijos ateities perspektyvas. 

Sveikinimo žodį dalyviams tardamas LR Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas sakė, kad priklausomybių konsultantų darbas kasdien vyksta ten, kur žmogui yra sunkiausia, o valstybei jautriausia: „Priklausomybių konsultantai yra tie žmonės, kurie dažnai tampa pirmuoju tiltu į pagalbą, tad ačiū už kantrų žmogišką darbą, kuris ne visada matomas, bet labai reikalingas“.

LR Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Brigita Rašimaitė taip pat išreiškė kiekvienam priklausomybių konsultantui padėką už sudėtingą, bet ypatingai svarbų darbą, kuris keičia žmonių gyvenimus: „Su priklausomybe susijusi stigma egzistuoja ir tai apsunkina kelią žmonėms kreiptis pagalbos. Jūs esate tie, kurie gali ištiesti ranką žmogui, pasiryžtančiam žengti nelengvą žingsnį. Šis darbas jautrus, reikalaujantis emocinės stiprybės ir empatijos“.

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. Aušra Širvinskienė akcentavo, kad gyvename laikotarpyje, kai turime labai daug pasirinkimų, kurie atveria daug kelių, bet tuo pačiu ir sukuria daug problemų: „Niekada istorijoje nebuvo tiek psichoaktyviųjų medžiagų rūšių, kurios kuriamos ir platinamos labai greitai, taip pat daugėja ir elgesio priklausomybių, todėl negalime vadovautis jau išmoktomis taisyklėmis, o turime būti kone pastovioje budėjimo pozicijoje. Priklausomybių konsultantų darbo sritis yra labai svarbi, čia kiekvienas mažas pasiekimas prisideda ne tik prie konkretaus žmogaus, bet ir prie visos visuomenės pokyčio, o kiekvienas, net mažiausias, žingsnis – prie judėjimo pirmyn“.

Konferencijoje apie priklausomybių konsultantų kompetencijų stiprinimą, apie tai, ar priklausomybių konsultantas yra profesija, ar papildoma kompetencija, kalbėjo priklausomybės konsultantų mokymų organizatoriai VšĮ „Priklausomybės ligų specialistų institutas“ direktorius Gytis Jurevičius, VšĮ Socialinių iniciatyvų centras „Atviras ratas“ vadovas Valdemaras Misevičius, VšĮ „Problemų sprendimo centras“ direktorė Lijana Kanarskienė.

Kasdienio darbo pasiekimais, iššūkiais ir patirtimis dirbant su nuo priklausomybių kenčiančiais žmonėmis dalijosi priklausomybių konsultantai Arūnas Vismantas, Rita Gedvilienė ir Darius Tolušis.

Apie priklausomybių konsultantų vietą institucijų ir organizacijų veikloje bei jų svarbą ir būtinybę kalbėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos vyriausioji gydytoja Nijolė Goštautaitė-Midttun, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaiko teisių gynėja Gitana Salickienė, žemo slenksčio kabineto VšĮ „Gilės sodas“ vadovė Irma Urbonaitė ir Panevėžio miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Ieva Konkovė, anot kurios, priklausomybių konsultantų paslaugos visuomenės sveikatos biuruose, priklausomai nuo įstaigų galimybių ir jų įsisteigimo, pradėtos teikti 2018 m. Ši paslauga yra įtraukta į Valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų bazinių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, todėl visuomenės sveikatos biurams ji yra privaloma.

Konferencijos pabaigoje vyko diskusija apie priklausomybių konsultantų ateitį. Diskusijoje dalyvavo Ieva Konkovė, Gytis Jurevičius, Darius Tolušis ir RPLC Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus vedėja Evelina Pridotkienė, kurie atsakė į konferencijos dalyviams aktualius klausimus, pasidalino įžvalgomis ir apibendrinimais.

Konferenciją moderavo Gabija Vitkevičiūtė.

Lietuvoje šiuo metu yra apie 400 priklausomybių konsultantų. Priklausomybių konsultantai alkoholį ar narkotines medžiagas vartojantiems ar lošiantiems asmenims bei jų artimiesiems anonimiškai teikia paslaugas, kurios apima individualias konsultacijas, taikant priemones, kuriomis siekiama mažinti alkoholio, narkotinių medžiagų ar lošimų keliamą žalą asmeniui ir visuomenei, padėti asmenims keisti rizikingą elgesį ar visai atsisakyti vartojimo ar lošimo, išvengti atkryčio.

Konferenciją organizavo Respublikinis priklausomybės ligų centras kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisija.

Informacija parengta pagal Respublikinio priklausomybės ligų centro ir Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą informaciją.

Konferencijos įrašas.