Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje – dėmesys savivaldybių visuomenės sveikatos biurų veiklai

Balandžio 30 d. vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje aptarti aktualūs sveikatos priežiūros sistemos klausimai. Didelis dėmesys skirtas ir Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų (SVSB) veiklos rezultatams bei aktualioms  problemoms aptarti.

Posėdyje dalyvavo ir problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant visuomenės sveikatos stiprinimo veiklas, išsamiai pristatė Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė, Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė. Pristatymo metu paliesti finansiniai, žmogiškųjų išteklių, ataskaitų rengimo, metodologiniai veiklos ir kiti svarbūs aspektai.

Didžiausia ir esminė įvardyta problema – lėšų trūkumas. Valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija, skiriama savivaldybių biudžetams Sveikatos apsaugos ministerijos kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti, neskiriama pagal nustatytą metodiką – skiriama tik apie 60 proc. reikiamos sumos.

Su tuo susijęs ir nekonkurencingas darbo užmokestis (DU), kuris paskutinį kartą buvo didintas 2019 m. Šiuo metu visuomenės sveikatos specialistų DU, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai svyruoja nuo 1321 iki 1500 eurų. Pernai žemiausia visuomenės sveikatos specialistų DU riba buvo 1214 eurų.

Iš to natūraliai seka ir specialistų trūkumas, kuris, savo ruožtu, lemia didesnį darbo krūvį jau dirbantiems. Paskaičiuota, kad dėl teisės akto, reglamentuojančio kvalifikacinius reikalavimus visuomenės sveikatos specialistams, nuo rugsėjo 1 d. tektų atleisti apie 250 specialistų, vykdančių sveikatos priežiūrą mokyklose (be Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių VSB duomenų). Tai reikštų, kad apie 417 ugdymo įstaigų ir apie 113 000 mokinių netektų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų. Dar blogiau – kai kuriuose visuomenės sveikatos biuruose gali nelikti nei vieno šios srities specialisto. Nors teisės akto įsigaliojimą planuojama atidėti dar metams, iš esmės problemos tai nesprendžia. Kai kurios savivaldybės meta gelbėjimo ratus, įtraukdamos visuomenės sveikatos  specialistus į savivaldybėje trūkstamų profesijų sąrašą, kuomet yra galimybė finansuoti studijas, kelionę į darbą, bet akivaizdu, kad net ir tai nėra pakankama paskata rinktis visuomenės sveikatos studijas.

Svarbu paminėti ir visuomenės sveikatos profesijos prestižo klausimą, kuriam, kaip šiandien matoma, padaryta ilgalaikė žala. Šiuo metu jaučiama aiški nacionalinio visuomenės sveikatos  specialistų poreikio planavimo stoka. Nors 2022 m. pakeistas ir papildytas teisės aktas „Dėl asmens sveikatos priežiūros specialistų poreikio planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, į jį įtraukiant ir visuomenės sveikatos  specialistus, praktikoje planavimas ir pritraukimas nevyksta – tai rodo tiek specialistų trūkumas, tiek mažėjantis šių studijų pasirinkimas. Tenka konstatuoti, kad esamas teisinis reguliavimas šioje srityje neveikia.

Nors teisės aktuose yra numatytas rekomenduojamas specialistų skaičius, praktikoje dėl esamo finansavimo galima išlaikyti 2-3 kartus mažiau darbuotojų. Panaši situacija yra ir dėl rekomenduojamų visuomenės sveikatos specialistų mokyklose etatinių normatyvų – deja, negalima jų įgyvendinti dėl lėšų stokos. Realiai lėšos tam buvo skirtos tik 2022 m., taigi nuoseklus finansavimas nevyksta.

Kita svarbi problema, labai apsunkinanti SVSB darbą – aiškių susitarimų tarpsektoriniu lygmeniu nebuvimas. Jaučiamas nesuderinamumas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl kai kurių Visuomenės sveikatos priežiūros mokyklose tvarkos aprašo nuostatų įgyvendinimo bei tam tikrų mokinių sveikatos priežiūros klausimų.

Ypač sudėtinga dirbti savižudybių prevencijos koordinatoriams – reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmai neveikia, nes teisės aktais nėra įtvirtinti aiškūs tarpinstituciniai įsipareigojimai, užtikrinantys operatyvų apsikeitimą informacija. 

SVSB veiklą apsunkina ir lėšų nebuvimas informacinių technologijų atnaujinimui, kas tiesiogiai lėtina specialistų darbo procesus. Vadovaujantis valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos tvarkos aprašu, dotacijos lėšų negalima naudoti materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti. Taip pat šiems tikslams negalima naudoti ir ES lėšų.

Sparčiai senstančios metodinės rekomendacijos – dar viena aktuali problema, su kuria savo darbe susiduria specialistai. Siekiant užtikrinti praktinę metodikų vertę, būtina reguliariai peržvelgti priemonių turinį ir priderinti jį prie aktualių teisės aktų. Be to, metodinės rekomendacijos turėtų būti orientuotos ne į aprašomąjį pobūdį, o į konkrečių metodų pateikimą. Jie turėtų būti pritaikomi, šiuolaikiški ir inovatyvūs, kas padėtų efektyviau dirbti su įvairiomis tikslinėmis grupėmis.

SVSB savo darbe susiduria ir su nemenka administracine našta, kurios atsiradimui įtakos turi  ataskaitų gausa ir būtinybė atsakyti į įvairias papildomas duomenų užklausas. Taip pat susiduriama su problema, kad kai kurias ataskaitas specialistai turi pildyti internetu „on line“, be vadovo kontrolės galimybės, kas didina klaidų riziką.

Kitas labai svarbus aspektas – antrinių duomenų panaudojimo poreikis. Specialistai, rengdami įvairias ataskaitas, įdeda daug darbo, bet dažnai negauna jokio grįžtamojo ryšio. Daugeliu atvejų negalima naudotis tais apdorotais duomenimis. Nors savivaldybės gauna informaciją bei ataskaitas apie visuomenės sveikatos biuro vykdomų veiklų rezultatus, tačiau stinga apibendrintų duomenų, kurie leistų objektyviai vertinti bendrą situaciją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Nacionaliniu mastu biurų veikla nėra pristatoma per kokybinius ir veiklos efektyvumo rezultatus.

Dėl itin uždelsto stebėsenos ataskaitoms reikalingų duomenų pateikimo bei ataskaitų pristatymo politikams per vėlai, susiduriama su dar viena problema – esamuoju momentu šios ataskaitos tampa neaktualios. Pakartotiniai stebėsenos ataskaitų tikslinimai, neperspėjus stebėsenos specialistų, sąlygoja vėlesnius netikslumus ataskaitose. Atsižvelgiant į tai, būtų vertinga peržiūrėti rodiklių aktualumą, juos papildant arba eliminuojant, ir sieti su strateginiais dokumentais.

Apibendrinant išsakytas problemas, pirmininkė D. Genienė, pabrėžė, jog siekiant efektyvaus ir ekonomiškai tvaraus visuomenės sveikatos strategijos įgyvendinimo,  labai svarbu visada būti bent keliais žingsniais priekyje, o ne įveikinėti pasekmes.