Visuomenės sveikatos rodikliai Prienų rajone

Kiekvienais metais Prienų r. sav. visuomenės sveikatos biuras rengia visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą už praėjusius metus. 2021 m. Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita patvirtinta Prienų rajono savivaldybės taryboje 2023 m. sausio 26 d. Nr. T1-16, parengta vadovaujantis naujai sukurtu savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos modeliu. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa nustato nacionalinius sveikatinimo veiklos tikslus ir uždavinius, siekiamus sveikatos lygio rodiklius, kurie būtini siekiant įgyvendinti Lietuvos pažangos strategiją ,,Lietuva 2030“. Lietuvos sveikatos programoje iškeltas 1 strateginis tikslas ir 4 tikslai bei jų uždaviniai, kurių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenai parengtas baigtinis pagrindinių rodiklių sąrašas. Jį sudaro unifikuoti rodikliai, geriausiai apibūdinantys LSP siekinius. Rodiklių reikšmės leidžia kasmet vertinti rodiklių pokyčių kryptį ir aprėptį savivaldybėje, palyginti savivaldybės rodiklių reikšmes su Lietuvos vidurkiu.

 

Prienų r. sav. rodikliai, kurie lyginami su Lietuvos vidurkiu, patenka tarp 12 geriausių savivaldybių:

– Šeimos gydytojų sk. 10 000 gyv. –Kūdikių, žindytų išimtinai krūtimi iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.)  – Apsilankymų pas gydytojus sk. 1 gyv.  –1 m. vaikų difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B skiepijimo apimtys (3 dozės), % –Ilgalaikio nedarbo lygis, darbo jėgos % –Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv. –Bandymų žudytis skaičius (X60–X64, X66–X84) 100 000 gyv. –Naujai susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis (A00-A08) asmenų sk. 10 000 gyv. (ULAC duom.) – Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kv. km –Mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv.  – Sergamumas ŽIV ir LPL (B20-B24, Z21, A50-A54, A56) 10 000 gyv. (ULAC duomenys)

 

Rodikliai, patenkantys į grupę, kurioje situacija yra patenkinama, lyginant su Lietuvos vidurkiu:

– vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė –išvengiamas mirtingumas, proc. –mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių  100 000 gyv. –2 m. vaikų tymų, epiderminio parotito, raudonukės (1 dozė) skiepijimo apimtys, %

 

Rodikliai patenkantys į grupę, kurioje situacija yra bloga, lyginant su Lietuvos vidurkiu:

– Traumų dėl nukritimų (W00–W19) 65+ m. amžiaus grupėje sk. 10 000 gyv.    –Tikslinės populiacijos dalis %, 3 metų bėgyje dalyvavusi gimdos kaklelio programoje –Tikslinės populiacijos dalis %, dalyvavusi ŠKL programoje –Vaikų (6-14 m.) dalis, dalyvavusi dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje, % –Tikslinės populiacijos dalis %, 2 metų bėgyje dalyvavusi storosios žarnos vėžio programoje –Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotikais 100 000 gyv. –  Tikslinės populiacijos dalis %, 2 metų bėgyje dalyvavusi krūties vėžio programoje –Gyventojų skaičiaus pokytis 1000 gyv. – Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze (A15-A19) (visi) 10 000 gyv. – Paauglių (15–17 m.) gimdymų sk. 1000 15-17 m. moterų – Kūdikių mirtingumas 1000 gyvų gimusių kūdikių  – Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze (A15-A19) 10 000 gyv. (TB registro duom.) – Mirtingumas nuo paskendimo (W65-W74) 100 000 gyv. –  Traumų dėl transporto įvykių (V00-V99) sk. 10 000 gyv. –Mirtingumas transporto įvykiuose  (V00-V99) 100 000 gyv. –Sergamumas tuberkulioze (+ recidyvai) (A15-A19) 10 000 gyv. (TB registro duom.) – Savižudybių sk. (X60-X84) 100 000 gyv.  – Socialinės pašalpos gavėjų sk. 1000 gyv. – Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99) 100 000 gyv. – Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų darbe, sk. 10 000 gyv. – Išvengiamų hospitalizacijų (IH) dėl cukrinio diabeto sk. 18+ m. 1 000 gyv.  –Mirtingumas nuo išorinių priežasčių  (V00-Y98) 100 000 gyv. –  Išvengiamų hospitalizacijų (IH) sk. 1 000 gyv. –  Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų (I60-I69) 100 000 gyv. –Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, sk. 1000 moksl.  – Mirtingumas nuo piktybinių navikų  (C00-C96) 100 000 gyv.      – Asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, sk. 10 000 gyv. –Mirtingumas nuo nukritimo (W00-W19) 100 000 gyv. – Pėsčiųjų mirtingumas nuo transporto įvykių (V00-V09) 100 000 gyv. – Gyventojų skaičius, tenkantis 1 alkoholio licencijai  – Vaikų (7-17 m.), neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis (proc.). –Gyventojų skaičius, tenkantis 1 tabako licencijai

 

Prienų r. sav. didžiausią dėmesį turėtų skirti šioms sritims t. y. traumų dėl nukritimų 65+ m. amžiaus grupėje sk. 10 000 gyv., nusikalstamoms veikoms, susijusioms su narkotikais 100 000 gyv., dalyvavimui prevencinėse programose (tikslinės populiacijos dalis dalyvaujant  %, 3 m. bėgyje dalyvavusi gimdos kaklelio programoje, tikslinės populiacijos dalis %, dalyvavusi ŠKL programoje, vaikų (6-14 m.) dalis, dalyvavusi dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje, %, tikslinės populiacijos dalis %, 2 m. bėgyje dalyvavusi storosios žarnos vėžio programoje, tikslinės populiacijos dalis %, 2 m. bėgyje dalyvavusi krūties vėžio programoje).

Traumos yra labai svarbi, gana dažnai pasitaikanti visuomenės sveikatos problema. Traumų statistika yra svarbi įvertinant traumatizmo mastą, nustatant traumų mechanizmą ir sužalojimo pobūdį, išaiškinant gyventojų grupes, kurios dažniausiai patiria sužalojimus, veiklas ir vietas, kur traumų pavojus yra didžiausias; siekiant tinkamai ir tikslingai taikyti prevencines priemones bei įvertinti jų efektyvumą. Svarbu užtikrinti pagyvenusių žmonių geresnę sveikatą ir gyvenimo kokybę. Dėl sveikatos problemų ir regėjimo, eisenos bei pusiausvyros sutrikimų vyresni nei 65 metų žmonės dažniau patiria traumas negu jaunesni.

Prienų rajonas pagal traumų dėl nukritimo 65+ m. amžiaus grupėje rodiklį patenka tarp  savivaldybių, kuriose situacija yra blogiausia, lyginant su šalies vidurkiu – santykis su Lietuvos vidurkiu yra 1,04. Lyginant rodiklį su visa Lietuva, matyti, kad didžiausios šio rodiklio reikšmės šiaurinėje ir vidurio Lietuvos dalyse (1 pav.).

1 pav. Traumų dėl nukritimų (W00–W19) 65+ m. amžiaus grupėje skaičius 10 000 gyv. kartograma

(Šaltinis Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema)

 

Prienų rajone traumas dėl nukritimų 2021 m. patyrė beveik 11 proc. daugiau, nei 2020 m. Traumų dėl nukritimų (W00–W19) 65+ m. amžiaus grupėje skaičius 2021 m. siekė Prienų rajone – 129,6/10 000 gyv. (absoliutus skaičius – 73), Lietuvoje – 124,5/100 000 gyv. (absoliutus skaičius – 6976). Pagal lytį Prienų rajone traumas patyrė 52 moterys (71,2 proc.) ir 21 vyras (28,8 proc.), o Lietuvoje – 5140 moterų (73,7 proc.) ir 1836 vyrai (26,3 proc.). Dėl nukritimų patirtos traumos daugiausiai buvo šlaunikaulio lūžiai – 40 atvejų. Praėjusiais metais traumas patyrę dėl nukritimų mirė 5 asmenys (2 pav.).

2 pav. Traumų dėl nukritimų (W00–W19) 65+ m. amžiaus grupėje skaičius 10 000 Lietuvoje ir Prienų r. 2018-2021 m.

(Šaltinis Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema)

 

Su narkotikais susijęs nusikalstamumas yra sudėtingas reiškinys. Tyrimai rodo, kad narkotikų vartojimo ir nusikalstamumo santykis nėra vienodas visiems ir laikui bėgant keičiasi.

Prienų rajonas pagal nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikais rodiklį patenka tarp savivaldybių kur situacija yra patenkinama, lyginant su Lietuvos vidurkiu yra 0,67. Šis rodiklis jau daugiau kaip 10 metų patenka į blogiausią savivaldybių kvintilių grupę (raudonoji zona). Lyginant rodiklį su visa Lietuva, matyti, kad didžiausi nusikalstamų veikų rodikliai pietrytinėje Lietuvos dalyje, o nei vieno nusikaltimo neįvykdyta Rietavo ir Birštono savivaldybėse (3 pav.).

3 pav. Nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikais 100 000 gyv. kartograma

(Šaltinis Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema)

 

Prienų rajone, nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikais, rodiklis 2021 m. – 55,7/100 000 gyv. (absoliutus skaičius – 14), Lietuvoje – 82,7/100 000 gyv. (absoliutus skaičius – 2322). Jau keletą metų kelia nerimą vis didėjantis nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikais, skaičius (4 pav.).

4 pav. Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotikais 100 000 gyv.

Lietuvoje ir Prienų r. 2018-2021 m.

(Šaltinis Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema)

 

Asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ) yra vykdomos prevencinės profilaktinės programos ir teikiamos kitos skatinamosios paslaugos. Prevencinės programos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), todėl sveikatos draudimu apdraustiems pacientams dalyvavimas šiose programose yra nemokamas. Didžiausia atsakomybė už pacientų kvietimą, t. y. informavimą, tenka šeimos gydytojams. Prienų rajono gyventojų dalyvavimas visose prevencinėse programose, tame tarpe ir vaikų dalyvavimas dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje, yra žemiau Lietuvos vidurkio, nesiekia nei 50 proc. Lyginant vidurkius su Lietuva, programos pasiskirsto taip: tikslinės populiacijos dalis %, 3 metų bėgyje dalyvavusi gimdos kaklelio programoje vidurkis su Lietuva – 0,86; tikslinės populiacijos dalis %, dalyvavusi ŠKL programoje – 0,80; vaikų (6-14 m.) dalis, dalyvavusi dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje, % – 0,79; tikslinės populiacijos dalis %, 2 metų bėgyje dalyvavusi storosios žarnos vėžio programoje – 0,73; tikslinės populiacijos dalis %, 2 metų bėgyje dalyvavusi krūties vėžio programoje – 0,58 (5–9 pav.).

 

 

Dalyvavimas visose prevencinėse programose nuo 2018 m. linkęs mažėti ne tik Prienų rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Prienų prevencinių programų rodikliai yra žemiau Lietuvos vidurkio (10–14 pav.).

Pagal prevencinių programų rodiklius, lyginant su Lietuvos vidurkiu, visi rodikliai yra žemiau Lietuvos vidurkio ir patenka į grupę, kur situacija prasčiausia (raudonoji zona). Gimdos kaklelio prevencinėje programoje 2021 m. dalyvavo 46,1 proc. moterų (absoliutus skaičius – 2577). Storosios žarnos prevencinėje programoje 2021 m. dalyvavo 35,1 proc. asmenų (absoliutus skaičius – 3121).  Širdies ir kraujagyslių ligų sistemos prevencinėje programoje 2021 m. dalyvavo 37,9 proc. asmenų (absoliutus skaičius – 2162). Krūties vėžio prevencinėje programoje 2021 m. dalyvavo 26,5 proc. moterų (absoliutus skaičius – 1070). Nemokama vaikų 6–14 m. dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa pasinaudojo tik 9 proc. vaikų (absoliutus skaičius – 167), taip pat mažas vaikų neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų skaičius, kuris siekia tik 17,6 proc. (absoliutus skaičius – 307). Prevencinių sveikatos programų dėka galima reikšmingai sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo lėtinių ligų. Prevencijos programos yra skirtos nustatyto amžiaus pacientams, tačiau esant nepageidaujamiems simptomams, šiose prevencinėse programose gali dalyvauti ir asmenys nepatenkantys į nustatyto amžiaus asmenų grupę. Vaikų dantų silantavimas naudingas ne tik sveikatos atžvilgiu, bet ir finansiškai – galima išvengti apie 80 proc. dantų ėduonies atvejų, o kartu – ir brangesnių bei sudėtingesnių dantų gydymo būdų.

Prienų r. sav. visuomenės sveikatos biuro specialistai renka ir pateikia apibendrintą informaciją apie gyventojų visuomenės sveikatos būklę rajone, išskirdami problemiškiausias sritis. Atsižvelgiant į pateiktus rezultatus atsakingos institucijos turėtų rengti rekomendacijas dėl tolimesnių veiksmų ir priemonių įgyvendinimo. Siekiant geresnės Prienų rajono savivaldybės gyventojų sveikatos būklės, mažinant sveikatos netolygumus, mirtingumą, sergamumą plačiai paplitusiomis ligomis, neišvengiamai būtinas bendradarbiavimas tarp visų sektorių. Su detaliai parengta ataskaita galite susipažinti Biuro internetinėje svetainėje www.vsbprienai.lt.

Plačiau