Pasaulinė širdies diena

1999 m. Pasaulinė širdies federacija paskelbė rugsėjo 29 d. Pasauline širdies diena. Šventė švenčiama 90-yje pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvensenos būdą. . 1997–1999 m. Pasaulio širdies federacijos prezidentas Antoni Bayés de Luna sumanė šią idėją. Pirmoji kasmetinio renginio šventė įvyko 2000 m. rugsėjo 24 d., o iki 2011 m. Pasaulinė širdies diena buvo minima paskutinį rugsėjo sekmadienį. Pasaulinę širdies dieną Lietuvoje skatina švęsti Lietuvos širdies asociacija. Šią dieną rengiami sveikatingumo renginiai, išvykos dviračiais.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra dažniausia mirties priežastis pasaulyje. Apskaičiuota, kad kasmet nuo ŠKL miršta 17 mln. Koronarinė širdies liga arba insultas buvo pagrindinė šių mirčių priežastis. Dažnas klaidingas supratimas apie ŠKL yra tai, kad jis paveikia daugiau išsivysčiusių šalių žmonių, kurie labiau priklauso nuo technologijų ir gyvena sėslų gyvenimo būdą. Tačiau daugiau nei 80 proc. mirčių įvyksta vidutines ir mažas pajamas gaunančiose šalyse. Laimei, pagrindinės širdies ir kraujagyslių ligų priežastys yra keičiami veiksniai, įskaitant fizinio aktyvumo stoką, rūkymą ir netinkamą mitybą.

2022 m. Pasaulinės širdies dienos tema yra „NAUDOKITE ŠIRDĮ KIEKVIENAI ŠIRDŽIAI“ . Pasaulyje didėjant informuotumui apie širdies ir kraujagyslių ligas ir mokantis valdyti ligą.

Temoje „NAUDOK ŠIRDĮ KIEKVIENAI ŠIRDŽIAI“ „Naudok širdį“ reiškia mąstyti kitaip, priimti teisingus sprendimus, veikti drąsiai ir padėti kitiems. Panašiai „Už kiekvieną širdį“ naudojamas žodis „UŽ“ ir dėmesys perkeliamas nuo pačių veiksmų į tokių veiksmų paveldėtoją, todėl kampanija gali būti pritaikyta plačiau ir ji tampa asmeniškesnė.

Šią Pasaulinę širdies dieną naudokite „Širdį“ žmonijai, naudokite „Širdį“ gamtai ir naudokite „Širdį“ SAU.

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas.

Didžiausia bėda yra ta, jog širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai retai kada sukelia ryškius simptomus ir nors jų nejaučiame, daro negrįžtamą žalą mūsų kraujagyslėms. Žmogus įpranta su jais gyventi, kol vieną dieną miokardo infarktas ar insultas, atrodo, užgriūna visiškai netikėtai ir jauną žmogų.

PATARIMAI, KAIP GERINTI SAVO ŠIRDIES BŪKLĘ:

Rūkymo, alkoholio, narkotikų ar kitų kenksmingų medžiagų atsisakymas. Tai pat geriausias sprendimas, jei siekiate pagerinti savo širdies būklę. Jeigu žengti šį žingsnį itin sunku ir reikia patarimo, visada galite kreiptis į vaistininką ar savo šeimos gydytoją.
Streso mažinimas. Streso metu organizme vykstantys pokyčiai pablogina koronarinę kraujotaką, sąlygoja trombų formavimąsi ar aterosklerotinės plokštelės plyšimą. Ūmus stresas tampa miokardo infarkto, stenokardijos priepuolio, hipertoninės krizės ar prieširdžių virpėjimo priežastimi. Mus kasdien lydinti įtampa, nuolatinis skubėjimas, nemokėjimas džiaugtis tuo, kas pasiekta, – pagrindinės koronarinės širdies, hipertoninės ligos, širdies ritmo sutrikimų priežastys.
Fizinio aktyvumo didinimas. Judėjimas padeda reguliuoti arterinį kraujospūdį, treniruoja ir stiprina širdies raumenį, didina koronarinių arterijų spindį. Kuo geresnis asmens fizinis pajėgumas, tuo lengviau širdžiai išstumti reikiamą kiekį kraujo.
Subalansuota mityba. Šiandienos pasaulyje pilna perdirbtų maisto produktų, kurie nepakankamai aprūpina žmogaus organizmą maistinėmis medžiagomis. Žmonėms, kurių cholesterolio kiekis didelis, didesnė ir širdies ligų rizika. Sveika mityba yra vienas iš esminių dalykų padedančių sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir taip apsaugoti širdį. Norint sumažinti cholesterolio kiekį bei širdies ligų rizika reikia vartoti maisto produktus, kuriuose yra mažai sočiųjų riebalų, cholesterolio ir transriebiųjų rūgščių.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Dovilė Švabinskienė

Naudota indormacija :