Diskusija apie vaikų emocinę gerovę ugdymo įstaigose: iššūkiai ir sprendimų kryptys

Gegužės 26 d. švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė inicijavo susitikimą, subūrusį psichologus, vaiko teisių apsaugos, sveikatos bei socialinės apsaugos specialistus atvirai diskusijai apie vaikų emocinę savijautą, saugumą ir pagalbos prieinamumą ugdymo įstaigose.

Susitikime dalyvavo platus ekspertų ratas: mokslininkai dr. Daiva Šukytė bei prof. dr. Kastytis Šmigelskas, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja Audronė Bedorf, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vyresnioji patarėja Edita Bishop, „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis, Paramos vaikams centro atstovė Ieva Daniūnaitė, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) pirmininkė, Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė ir kt.

Reaguojant į pastaruoju metu visuomenę sukrėtusius smurto atvejus ugdymo įstaigose, tenka pripažinti, kad nors Lietuvoje ir  vykdoma daug smurto ir patyčių prevencijos programų, tačiau vien to nepakanka.

Pasak ministrės R. Popovienės, šie skaudūs įvykiai parodė būtinybę iš naujo įvertinti taikomas priemones ir stiprinti skirtingų sektorių bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti vaikams saugesnę ir emocinei gerovei palankią aplinką.

„Akivaizdu, kad be dabar veikiančių prevencinių programų turime ieškoti ir kitų priemonių, koordinuotų veiksmų, kad atlieptume vaikų, mokytojų, mokyklų bendruomenių poreikius. Nebūtų sąžininga visą atsakomybę už vaiko emocinę gerovę dėti ant pečių tik mokyklai. Reaguoti į vaiko poreikius, ieškoti  sunkių situacijų sprendimų turime visi. Vaikai, jaunimas seka pirmiausia mūsų, suaugusiųjų, pavyzdžiu. Taigi mes, suaugusieji,  neturime būti abejingi, turime rodyti  pavyzdį, kaip elgtis, kaip neskaudinti kitų, kaip reaguoti, kai kažkas skriaudžiamas“, – kalbėjo ji.

Susitikime išryškėjo keli ypač svarbūs vaikų emocinės gerovės ir prevencinio darbo ugdymo įstaigose aspektai. Savivaldybėse prevencinės veiklos vis dar įgyvendinamos labai skirtingai – vienur tai tampa nuoseklia kasdienės mokyklos kultūros dalimi, kitur lieka pavienėmis iniciatyvomis. Tai rodo, kad prevencinių programų įgyvendinimas labai priklauso nuo vietos požiūrio.

Svarbu ir tai, kad su prevencinėmis programomis turi dirbti visa mokyklos bendruomenė, ne tik mokytojai ar pagalbos specialistai. Tik įtraukiant visus bendruomenės narius galima pasiekti tvaresnių rezultatų. Tuo tarpu dalyje mokyklų vis dar trūksta psichologinės pagalbos prieinamumo, o kai kur vaikai vengia kreiptis pagalbos, nes nepasitiki konfidencialumu.

Taip pat pastebėta, kad patyčios vis dar pernelyg dažnai nuvertinamos, nors tai yra emocinio smurto forma. Dėl to ypač svarbu užtikrinti, kad reakcija būtų savalaikė – vos pastebėjus pirmuosius signalus, nelaukiant, kol problema taps įsisenėjusi.

Diskusijos metu SVSBA pirmininkė D. Genienė akcentavo, jog naujausias mokinių gyvensenos tyrimas rodo blogėjančias tendencijas moksleivių emocinės sveikatos srityje: beveik pusė tyrime dalyvavusių mokinių nurodė per paskutinius du mėnesius patyrę patyčias mokyklose, o kas dešimtas – fizinį smurtą iš tėvų. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad daugėja mokinių, kurie prie ekranų praleidžia 4 ir daugiau valandų per dieną, kai, tuo tarpu, neigiamas ekranų poveikis psichikos sveikatai yra moksliškai įrodytas. Be to, 16 proc. vaikų socialiniuose tinkluose taip pat patiria patyčias.

Anot D. Genienės, visuomenės sveikatos biurai, nors tiesiogiai nevykdo patyčių prevencijos programų ugdymo įstaigose, reikšmingai prisideda prie vaikų emocinės gerovės stiprinimo įgyvendindami bazines nemokamas veiklas: psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimą, pagalbą metant rūkyti asmenims nuo 16 metų, Ankstyvosios intervencijos programą, mokyklų darbuotojų kompetencijų psichikos sveikatos srityje didinimo mokymus. Netiesiogiai prie vaikų emocinės sveikatos stiprinimo prisidedama vykdant priklausomybės konsultantų veiklą, organizuojant bazinius savižudybių prevencijos mokymus bei koordinuojant savižudybių prevencijos, intervencijos ir postvencijos priemones.

Diskusijoje akcentuota būtinybė plėtoti prieinamą psichologinės pagalbos sistemą ir užtikrinti, kad mokyklos ne tik turėtų reagavimo į krizes algoritmus, bet kad jie būtų integruota kasdienės veiklos dalis ir aiškiai žinomi visai bendruomenei – pavyzdžiui, kaip mokiniai turėtų reaguoti pastebėję patyčias, ką mokytojui daryti įvykus krizei ir panašiais atvejais. Dalyviai taip pat pabrėžė konstruktyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą. D. Genienės teigimu, prie efektyvesnio psichologinės pagalbos įgyvendinimo Lietuvos mastu galėtų prisidėti aiškus pagalbos paslaugų „žemėlapis“, padėsiantis užtikrinti, kad pagalba vaikams būtų savalaikė, nuosekli ir lengviau pasiekiama. Taip pat siūlyta mokykloms aktyviau naudotis visuomenės sveikatos biurų teikiamomis paslaugomis. Greta to atkreiptas dėmesys, kad vaikai mokosi iš suaugusiųjų pavyzdžio – jų elgesys tiesiogiai atspindi tai, ką jie mato aplinkoje, todėl ypač svarbu kasdien rodyti pagarbą, jautrumą ir dėmesį kitam žmogui.

Atsižvelgiant į aptartus pasiūlymus ir išsakytas pastabas, ministerija toliau konsultuosis su ekspertais ir ieškos konkrečių sprendimų, kaip stiprinti emocinę aplinką mokyklose bei užtikrinti, kad kiekvienas vaikas reikiamą pagalbą gautų laiku.

ŠMSM nuotr.