Konferencijoje aptartas visuomenės sveikatos specialistų prestižo klausimas

Gegužės 21 d. Vilniaus oro uosto konferencijų centre įvyko kasmetinė Higienos instituto organizuota visuomenės sveikatos konferencija „HI 2030: kaip stiprinti visuomenės sveikatos specialistų prestižą?“. Renginys subūrė sveikatos politikos formuotojus, savivaldybių ir visuomenės sveikatos biurų atstovus, gydymo įstaigų vadovus, akademinės bendruomenės narius, studentus bei inovacijų kūrėjus bendram dialogui apie visuomenės sveikatos ateitį Lietuvoje.

Renginio atidarymo metu sveikinimo kalboje sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pabrėžė, kad visuomenės sveikatos specialistai yra vienas svarbiausių valstybės atsparumo ramsčių – jų darbas tiesiogiai prisideda prie žmonių saugumo, ilgesnės sveiko gyvenimo trukmės bei visuomenės atsparumo dezinformacijai.

Prie sveikinimo žodžių prisidėjo ir Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) pirmininkė, Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė, atkreipusi dėmesį, kad didėjant sveikatos raštingumui, gerėjant visuomenės sveikatos rodikliams ir ilgėjant gyvenimo trukmei, stebimi teigiami gyvensenos pokyčiai, kurie atsispindi ir gyvensenos tyrimų rezultatuose. Vis dėlto retas susimąsto, kad už šių pokyčių slypi atsakingas, nuoseklus ir kasdienis visuomenės sveikatos specialistų darbas. Kitaip tariant, kai darbas atliekamas gerai, iš šalies šių specialistų veikla atrodo beveik nematoma – prevencija nėra ta sritis, kurioje rezultatai pastebimi iš karto.

Konferencijos metu daug dėmesio skirta visuomenės sveikatos specialistų vaidmeniui, profesijos matomumui ir kompetencijoms, reikalingoms šiandienos bei ateities iššūkiams spręsti. Pirmojoje renginio dalyje aptarti strateginiai klausimai – kokių visuomenės sveikatos specialistų reikia valstybei, kaip juos rengia aukštosios mokyklos bei kaip stiprinti asmens ir visuomenės sveikatos sinergiją.

Diskusijoje „Ko reikia, kad visuomenės sveikatos prestižas būtų lygus asmens sveikatos?“ dalyviai aptarė pagrindinius iššūkius, trukdančius augti profesijos prestižui, ir ieškojo bendrų sprendimų, kaip stiprinti visuomenės sveikatos svarbą visoje sveikatos sistemoje.

Antrojoje konferencijos dalyje dėmesys skirtas praktiniams sprendimams, inovacijoms, visuomenės sveikatos biurų kuriamai vertei savivaldybėse. Pristatyti pavyzdžiai, kaip kuriami visuomenės sveikatai reikalingi ir inovatyvūs produktai, kokie sprendimai veikia praktikoje ir kaip pasiekti realų poveikį gyventojų sveikatai bei sveikatinimuisi.

Diskusijoje „Kokių visuomenės sveikatos specialisto kompetencijų reikia darbdaviui?“ aptarti šiandien ir ateityje reikalingi specialistų gebėjimai, pasirengimas darbo rinkai bei glaudesnio bendradarbiavimo tarp viešojo ir privataus sektorių svarba. Svarbiomis įžvalgomis diskusiją papildė ir SVSBA atstovė D. Genienė.

„Šis darbas reikalauja žinių, lyderystės, analitinio mąstymo, vadybos, bendradarbiavimo ir komunikacinių gebėjimų. Greta šių kompetencijų reikia empatijos ir didžiulės kantrybės. Tikrai ne kiekvienas gali vieną dieną kūrybiškai dirbti su pačiais mažiausiais, jų tėvais ar senjorais, kitą – diskutuoti su savivaldybės vadovais dėl sveikatos rodiklių ar sveikatinimo prioritetų, o trečią – rengti bei įgyvendinti europinius projektus, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo. Dažniausiai visa tai turi tilpti toje pačioje dienoje. Ir tai yra darbas nuolatinio stygiaus sąlygomis: trūkstant finansinių, žmogiškųjų ir laiko resursų. Tas veiklos sričių gylis ir plotis yra ir aukščiausia mūsų universalumo praba, ir, deja, Achilo kulnas“, – teigė ji.

Konferencija tapo svarbia platforma diskusijoms ne tik apie visuomenės sveikatos specialistų ateitį bei šios profesijos prestižo stiprinimą, bet ir inovatyvių sprendimų paiešką, siekiant kurti sveikesnę ir atsparesnę visuomenę.