Žinau kaip nesusirgti

    Kovo 22 d. Naujamiesčio lopšelyje-darželyje „Bitutė“ „Boružiukų grupės vaikai dalyvavo pamokėlėje „Žinau kaip nesusirgti“. Imunitetas – tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo infekcijų ir nuo kitų genetiškai jam svetimų medžiagų. Visi žinome įprastas grūdinimosi ir imuniteto stiprinimo taisykles, tačiau tik nedaugelis iš mūsų geba jų laikytis.  Vos gimęs kūdikis turi tik įgimtą imunitetą (pagrindines organizmo gynybines funkcijas), jį palaiko per placentą ir su mamos pienu gautos medžiagos. Vėliau, susidūręs su įvairiais virusais, bakterijomis ir kt., vaiko organizmas pamažu išmoksta su jais kovoti. Taip vystosi  įgytas imunitetas. Darželyje vaikai susiduria su įvairiais ligų sukėlėjais, o imunitetas būna dar nevisiškai susiformavęs. Labiausiais vaikai serga nuo 6 mėnesių iki 3 metų, ypač apie antruosius metus. Pagal už imunitetą atsakingų imunoglobulinų skaičių, esančio vaiko organizme, vaikai iki 3 metų yra silpnesni ir priklauso didžiausiai rizikai susirgti peršalimo ligomis. Imuninė sistema susiformuoja, kai vaikui sukanka 5–7 metai. Tuomet jie išgyvena pirmąjį greito augimo periodą ir jo imuninė sistema artėja prie suaugusio žmogaus. Tačiau vaiko sveikata ir toliau priklauso nuo to, kaip užgrūdintas organizmas, kaip vaikas maitinasi, nuo jo dienos režimo, nervų sistemos, skiepų.

     Pamokėlės metu su darželinukais kalbėjome kaip apsisaugoti nuo peršalimo bei užkrečiamų ligų. Pirmiausiai aptarėme aprangą, nes iki 30 procentų šilumos žmogaus kūnas netenka dėl neteisingai pasirinktos aprangos. Norint išvengti peršalimo ligų, reikia nešioti galvos apdangalus, kurie ypač būtini esant stipriam vėjui. Būtina įsitikinti, kad šilti drabužiai pagaminti iš natūralių medžiagų, sukuriančių optimalią šilumos apykaitą, nes perkaitus susirgti taip pat labai paprasta. Norint apsisaugoti nuo šalčio, svarbu šiltai laikyti rankas bei kaklą, nes būtent tam ir sugalvoti pirštinės bei šalikai. Tada aptarėme dar vieną užkrečiamų ligų prevencinę priemonę – rankų higieną. Žiūrėjome mokomąjį filmuką apie rankų plovimą. Rankų pakišimas po šaltu vandeniu neduos tinkamo efekto ir didžioji dalis ligų sukėlėjų liks tūnoti ant rankų. Visada reikia naudoti šiltą, tekantį vandenį bei muilą. Rankas plauti ne trumpiau nei 10-20 sekundžių, nepamirštant riešų, delnų, tarpupirščių, viršutinių rankų dalių, nykščių ir pirštų galiukų. Darželinukai patys mokėsi praktiškai plauti rankas, o vėliau specialių miltelių ir UV žibintuvėlio pagalba tikrinome kaip jiems tai pavyko. Rankų higiena yra viena pagrindinių, pigiausių ir efektyviausių prevencinių priemonių, padedančių apsaugoti save ir visus šalia esančius nuo infekcijų, plintančių kontaktiniu būdu.

Kad vaiko imunitetas būtų stiprus, rekomenduojame:

1. Būtinas tinkamas vaiko dienos režimas, ypatingai svarbus kokybiškas miegas. Miego metu nuo 21.30 iki 1–2 valandos nakties yra aktyvūs augimo hormonai, melatoninas (miego hormonas) ir kitos biologiškai svarbios medžiagos būtinos normaliam vaiko augimui, vystymuisi bei imuniteto formavimuisi.
2. Rūpintis vaiko visaverte ir subalansuota mityba. Rekomenduojama vengti cukraus, miltinių patiekalų, į racioną įtraukti kuo daugiau vaisių ir daržovių, gerti pakankamai skysčių, ypač vandens, vaistažolių arbatų. Kuo maisto produktai mažiau apdorojami, tuo jie vertingesni.
3. Grūdinti vaiką pamažu, naudojant žaidimo elementus, nesukeliant streso. Tam tinka oro vonios, vandens procedūros, kontrastinis dušas, pirtis ir pan.
4. Bent dvi valandas per dieną būti su vaiku gryname ore: važinėti dviračiu, žaisti judrius žaidimus, eiti pasivaikščioti.
5. Stiprinti vaiko atsparumą stresui ir didinti jo įveikos būdus, neužgniaužti emocijų, bendrauti su vaiku, kalbėtis, domėtis, kaip jis jaučiasi. Juk stresas – vienas didžiausių imuniteto priešų.
6. Formuoti tinkamus higienos įpročius. Skatinti vaiką plautis rankas, naudotis asmeninėmis higienos priemonėmis, grįžus namo, persirengti, persiauti, rūpintis savo kambario ir rūbų švara.
7. Stengtis vaiko neaprengti per šiltai. Viena dažnai daromų klaidų – vaiko rengimas per šiltai. Tuomet jis suprakaituoja, susidaro didesnis skirtumas tarp aplinkos ir kūno temperatūros, tad pūstelėjus vėjeliui, greit peršąla.

Visuomenės sveikatos specialistė

Jūratė Čerškienė

Plačiau