VAIKŠČIOJIMO NAUDA

Vaikščiojimas yra natūrali ir gyvybiškai būtina fizinė veikla. Be to, moksliniais tyrimais įrodytas teigiamas ėjimo poveikis sveikatai. Taigi norėdami padidinti savo fizinį aktyvumą, galime tiesiog daugiau vaikščioti.

Vaikščiojimas sumažina neigiamas ilgo sėdėjimo pasekmes.

Jeigu dirbate protinį darbą prie rašomojo stalo, dažnai dalyvaujate posėdžiuose, paskaitose ar seminaruose, laisvalaikiu sėdite namie ant patogaus fotelio ar, vykstate automobiliu į darbą, dėl labai mažo fizinio aktyvumo kyla grėsmė jūsų sveikatai. Todėl net ir trumpi kasdieniai pasivaikščiojimai yra būtini. Moksliniu tyrimu nustatyta, kad po 10 min. aktyvaus (greito) pasivaikščiojimo suintensyvėja raumenų veikla ir kraujotaka. O tai sumažina net 3 val. sėdėjimo padarytą žalingą poveikį kojų arterijoms. Todėl, jeigu ilgai pasyviai sėdite darbe, darykite bent trumpas pertraukas: apeikite aplink pastatą, pasivaikščiokite parke ar kitur, sparčiu žingsniu paėjėkite bent vieną transporto stotelę.

Vaikščiojimas skatina kūrybiškumą.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad pasivaikščiojimo metu ir kurį laiką po jo padidėja žmogaus kūrybingumas. Tiriant savanorius, kūrybiškų testo atsakymų gauta du kartus daugiau, kai jie judėjo. Rezultatai nepriklauso nuo to, ar vaikštoma patalpoje, ar lauke. Jeigu blogas oras, galima žingsniuoti ant bėgimo takelio.

Vaikščiojimas mažina psichologinę įtampą.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad asmenų, kurie daugiau vaikšto, yra žemesnis psichologinės įtampos lygis. Šis poveikis ypač gerai pastebimas žmonėms, patyrusiems sunkių emocinių traumų. Kitu tyrimu nustatyta, kad žmogaus smegenys į meditaciją panašią būseną patiria, kai vaikštoma po vaizdingas, žalias erdves. Todėl rekomenduojame dažniau ieškoti galimybės pasivaikščioti po parkus, miškus ar sodus po pietų ar po priešpiečių.

Vaikščiojimas sumažina kraujospūdį.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 30 min. greito ėjimo sumažina arterinį kraujospūdį, šis poveikis lieka ir po pasivaikščiojimo. Be to, panašaus efekto galima sulaukti 30 min. ėjimo padalijus į 3 dalis – pasivaikščioti po 10 min. Tai ypač naudinga dirbantiems intensyvų protinį darbą sėdint.

Vaikščiojimas aktyvuoja organizmo veiklą.

Jeigu nuolatos jaučiate nuovargį ar silpnumą (tai gali būti ir lėtinio susirgimo simptomas), nevenkite nelabai intensyvių fizinių pratimų ar tiesiog pasivaikščiojimo. Moksliniu tyrimu nustatyta, kad ši paprasta fizinė veikla gali padidinti subjektyvų energijos lygį iki 20 proc. ir sumažinti nuovargį iki 65 proc.

Vaikščiojimas gerina nuotaiką.

Moksliniu tyrimu nustatyta, kad kuo daugiau laiko žmonės prasėdi automobilyje, tuo prastesnė jų psichologinė būsena. Bet 10 min. greito ėjimo gali šiek tiek ją pagerinti. Taigi daugiau fizinio aktyvumo – daugiau emocinės pusiausvyros.

Vaikščiojimas padeda dirbti.

Deja, tikrai ne kiekvienas biuro darbuotojas turi galimybę vaikščioti darbo metu. Bet jei darbdavys yra pažangus ir skatina šią ar kokią kitą fizinio aktyvumo iniciatyvą darbo vietoje, nauda gali būti akivaizdi. Moksliniai tyrimai parodė, kad žmonės, kurie dirbo specialiai įrengtose darbo vietose su galimybe žingsniuoti vietoje, tapo ne tokie dirglūs, jautė didesnį pasitenkinimą darbu, patyrė žemesnį streso lygį negu tie, kurie dirbdami nuolat stovėjo ar sėdėjo.

Vaikščiojimas stimuliuoja imuninę sistemą.

Moksliniu tyrimu nustatyta, kad kasdienis intensyvus 30 – 45 min. pasivaikščiojimas skatina imuninę sistemą ir iš dalies apsaugo nuo neigiamo šalčio poveikio. Reguliariai besimankštinantys žmonės peršalimo ligomis serga rečiau, trumpiau ir lengviau.

Vaikščiojimas mažina cukraus kiekį kraujo plazmoje.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 15 min. pasivaikščiojimas po kiekvieno valgio gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje net iki 24 val. Todėl asmenims, turintiems padidėjusį cukraus kiekį kraujo plazmoje, ypač naudinga vietoj deserto pasivaikščioti lauke.

Vaikščiojimas stimuliuoja vyresnio amžiaus žmonių atmintį.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad ilgas vaikščiojimas ypač naudingas vyresnio amžiaus žmonėms: jis teigiamai veikia ne tik fizinę sveikatą (mažėja svoris ir kraujospūdis, gerėja pusiausvyra ir kt.), bet pagerina atmintį ir pažintines funkcijas.

Vaikščiojimas gali sumažinti krūties vėžio riziką.

Kasdien vaikščiodamos (ne mažiau kaip 2,5 val. per savaitę) greitu tempu vyresnio amžiaus moterys gali sumažinti tikimybę susirgti krūties vėžiu net iki 42 proc. Moksliniu tyrimu nustatyta, kad fizinė veikla sumažina hormonų estrogeno ir progesterono bei jų metabolitų lygį (krūties vėžio rizikos veiksniai). Taip pat mažina riebalinio audinio kiekį moters kūne, kuris gamina ir išskiria estrogeną.

Vaikščiojimas gali sumažinti vyrų amžinę impotenciją.

Atlikus devynerių metų studiją, aptikta, kad ilgai vaikštant gali pagerėti pagyvenusių vyrų sveikata. Moksliniu tyrimu nustatyta, kad kasdienis intensyvus 3 km. pasivaikščiojimas gali sumažinti vyrų amžinės impotencijos pavojų, nes efektyviai pagerina kraujotaką visame kūne ir lyties organuose.