Savižudybių ir depresijos prevencija, savižala

     Psichikos sveikata yra neatsiejama visuomenės sveikatos dalis. Psichikos sveikata – tai gera asmens savijauta, kai jis gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

     Vasario 1 ir 2 dienomis Panevėžio rajono Velžio gimnazijoje vyresniųjų klasių moksleiviams vyko EEE, Norvegijos, Lichtenšteino ir Islandijos  projekto „Sveikas ir išmanus jaunimas“ paskaitos, kurių metu buvo aptariamos savižudybių, depresijos ir savižalos temos.

     Tyrimų duomenys rodo, kad vienas iš dešimties vaikų susiduria su psichikos sveikatos sutrikimais. Tik 36 proc. tėvų žino, kaip tinkamai kalbėtis su vaikais apie jų psichikos sveikatą ir atsparumą įvairiems gyvenimo iššūkiams. Gera psichikos sveikata nereiškia, kad žmogus negali būti blogos nuotaikos ar patirti neigiamas emocijas. Visi mes susiduriame su nesėkmėmis, netektimis ar pokyčiais. Tai yra normali gyvenimo dalis, nežiūrint to, kad gali sukelti liūdesį, nerimą, depresiją ar kitas problemas. Jaunų žmonių psichikos sveikatą lengviau gali sutrikdyti veiksniai, kuriems suaugusieji yra atsparesni (smurtui, patyčioms, skurdui, žalingiems įpročiams, nesėkmėms ir pan.). Technologijų pažanga, išmanieji telefonai ir socialinės žiniasklaidos priemonės palengvina vaikų prieigą prie informacijos, gali padėti jų mokymuisi, gebėjimui užmegzti ir palaikyti ryšius su draugais, šeima. Tačiau tai gali turėti ir neigiamos įtakos vaiko psichikos sveikatai bei gerovei. Noras būti visuomet pasiekiamu socialiniuose tinkluose, nuolat palaikyti ryšį gali trukdyti kasdienėms veikloms – bendravimui su šeimos nariais, valgymui ar miegui. O nuolatinis kitų žmonių gyvenimo sekimas  socialiniuose tinkluose gali sukelti nepilnavertiškumo jausmą, kas gali iššaukti tokią problemą, kaip savęs žalojimasis. Paauglių savižala yra labai opi visuomenės problema. Savižala apibrėžiama kaip socialiai nepriimtinas, tyčinis kūno žalojimas, sukeliantis kraujavimą, kraujosruvas ar skausmą, siekiant palengvinti psichologinį diskomfortą. Savižala suvokiama kaip vienas iš simptomų, pasireiškiantis kartu su įvairios etiologijos emociniais ar raidos sutrikimais, arba kaip atskiras nozologinis vienetas, vadinamas savižala be savižudybės ketinimo. Dažniausiai nustatomi šie savęs žalojimo būdai: rankų pjaustymas, odos ir žaizdų draskymas, neleidžiant joms užgyti, galvos trankymas, nuodijimasis, plaukų rovimas, kandžiojimasis, toksinių medžiagų ar vaistų perdozavimas, adatų bedimas, kaulų laužymas, odos prideginimas. Savižala dažnai pasireiškia įvairių psichikos sutrikimų kontekste. Įrodyta, kad individai, turintys bet kokį psichikos sutrikimą, yra dukart labiau linkę žalotis. Tikėtina, kad išoriniai dirgikliai nesumenkina šiuolaikinio žmogaus savivertės, tačiau sukelia stiprų psichinį skausmą, su kuriuo susidoroti trūksta vidinių išteklių, o savižala tampa greitu, nors trumpai veikiančiu, sprendimo būdu.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Karolina Juškaitė

Plačiau