SAUGUS IR ATSAKINGAS ELGESYS VANDENYJE IR PRIE VANDENS

Vasara – pats smagiausias metų laikas, kuomet laukia atostogos, draugai, gamta ir pramogos. Atostogaujant svarbu, kad būtų smagu ir linksma, tačiau ne ką mažiau svarbus ir saugumas, ypač esant prie vandens telkinių ir maudantis.

KUR GALIMA MAUDYTIS, O KUR – NE?

Nesaugu maudytis nuošaliose vietose. Geriau pasirinkti įrengtą paplūdimio maudyklą arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių. Dar geriau pasirinkti vietą šalia gelbėtojų stoties ar gelbėtojų prižiūrimose vietose. Šalia budintys gelbėtojai nelaimės atveju greičiau suteiks profesionalią pagalbą. O žinojimas, kad ištikus nelaimei, neliksite vieni, padės jaustis saugiau ir leis labiau mėgautis maudynėmis.
Nesaugu maudytis nežinomame vandens telkinyje, kai nežinomas dugno nuolydis, gylis. Prie kranto gali būti seklu, bet vos už kelių žingsnių jau galite nesiekti kojomis dugno… Arba priešingai – šokdami nuo tiltelio į vandenį, galite susitrenkti, jei ten bus per seklu. Nežinoma vieta gali pateikti ir kitų nemalonių staigmenų – tai dugne esančios duobės, gulintys akmenys, styrančios medžių šaknys. Ant dugno gali būti šiukšlių, stiklo šukių, šakų, akmenų – užlipus ant jų galima parklupti, susižeisti. Nežinomoje vietoje nušokus į vandenį galima stipriai susižaloti, atsitrenkus į dugne esančius daiktus.
Saugiausia maudytis įrengtų paplūdimių maudyklose. Jų vieta turi būti pažymėta ženklu “Bendras paplūdimys” ir (arba) ženklu “Maudytis leidžiama”. Vaikai gali maudytis numatytose ir plūdurais pažymėtose vietose, kur gylis ne didesnis kaip 1,30 m. Priėjimas prie vandens turi būti neslidus, neklampus, patogus ir saugus visiems, taip pat ir neįgaliems žmonėms. Įrengtuose paplūdimiuose, kurie gali ilsėtis daugiau kaip 100 poilsiautojų, turi būti medicinos ir gelbėjimo punktai, geriamojo vandens, įrengtos persirengimo kabinos, šiukšliadėžės, tualetai.

KADA NEGALIMA MAUDYTIS?

jeigu nežinote maudymosi vietos gylio, dugno ypatybių;
jeigu esate labai pavargęs (smarkiai dirbote ar sportavote) ar blogai jaučiatės;
jeigu esate perkaitęs;
jei šalta;
jeigu vandens temperatūra mažesnė nei 140 C;
vakare, kai tamsu;
ką tik pavalgius, pilnu skrandžiu. Reikia palaukti mažiausiai pusvalandį, o dar geriau – valandą;
valgant, kramtant kramtomąją gumą – lengva užspringti, o bandant įkvėpti oro, galima į kvėpavimo takus įtraukti vandens;
jeigu artėja audra su perkūnija. Tuomet reikia eiti kuo toliau nuo paplūdimio,
jeigu bangos didesnės nei 70 cm;
Jeigu paplūdimyje iškelta raudona vėliava.

KĄ DARYTI, PAMAČIUS SKĘSTANTĮ ŽMOGŲ?

Pamačius skęstantį žmogų, labai svarbu nepasimesti ir imtis atitinkamų veiksmų. Pirmiausia, ką reikėtų daryti, tai atpažinti skendimą. Mūsų visuomenėje vyrauja nuostata, kad skęstantysis žmogus būtinai plačiai mostais mojuoja rankomis, taško vandenį ir garsiai šaukiasi pagalbos. Iš tikrųjų taip nėra, dažnais atvejais skendimas vyksta tyliai, tad reikėtų sugebėti jį atpažinti. Skęstantysis žmogus visais būdais stengiasi išlaikyti kvėpavimo takus vandens paviršiuje, matosi tik dalis jo galvos, kūno padėtis yra vertikali, žmogus stengiasi visais įmanomais būdais išsilaikyti vandens paviršiuje, o jo pastangos gali priminti minimą dviračiu arba lipimą kopėtėlėmis.

Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Saugiausias gelbėjimo būdas yra mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą – kamuolį, čiužinį, gelbėjimo ratą, virvę ir pan. Jei to neįmanoma padaryti ar asmuo yra per toli, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo, gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti skęstančiajam per saugų atstumą kokį nors daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti: lazdą, storą medžio šaką, čiužinį. Įsidėmėkite, jog be parankinių priemonių gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai, žinotų kaip išsigelbėti nuo sugriebimo.

Į sausumą ištraukus skęstantįjį reikia įvertinti jo gyvybines funkcijas. Jeigu širdies darbas ir kvėpavimas sutrikęs arba jo nėra, skęstantįjį reikia gaivinti atliekant dirbtinį širdies masažą iki tol, kol atvyks medikai.

KĄ DARYTI, JEIGU PRADĖJOTE SKĘSTI?

Jei į kvėpavimo takus pateko vandens ir pradėjote kosėti, apsiverskite ant nugaros ir, nedarant staigių judesių, atsikosėti.
Jei vandenyje raumenis sutraukė mėšlungis, stenkitės nepanikuoti (net ir mėšlungio atveju galite valdyti galūnę), įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.
Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis. Jei esate netoli kranto – šaukitės pagalbos.

Saugios vasaros Jums linki Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė