RADIACINĖS SAUGOS CENTRUI VISUOMENĖS DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU ĮVYKIAIS UKRAINOJE

1. Kodėl kalio jodido tabletėmis buvo aprūpinta tik 16 savivaldybių?

Kalio jodido (toliau – KI) tabletės valstybės lėšomis yra nupirktos 16 savivaldybių, kurios yra nutolusios 100 km nuo Baltarusijos atominės elektrinės, gyventojams. Šį atstumą, atsižvelgę į buvusių branduolinių avarijų  patirtį ir įvertinę, kiek toli nuo avarijos židinio gali būti pagrįsta vartoti KI tabletes siekiant apsaugoti skydliaukę nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio, nustatė Tarptautinė atominės energijos agentūra (toliau – TATENA) bei rekomendavo Europos radiacinę saugą reguliuojančiųjų institucijų vadovų  (toliau – HERCA) ir Vakarų Europos branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų atstovų (toliau – WENRA) asociacijos. TATENA saugumo standarte Nr. GSR Part 7 ,,Pasirengimas ir reagavimas į branduolinę ar radiologinę avariją“ yra įvardyta, kad iki 100 km atstume branduolinės avarijos atveju gali prireikti taikyti skubius apsaugomuosius veiksmus, siekiant išvengti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių, t. y. vėžinių susirgimų. Atsižvelgus į tai, Lietuvoje pasirinktas maksimalus TATENA rekomenduojamas 100 km atstumas. Šios nuostatos dėl maksimalaus atstumo, kuriame branduolinės avarijos atveju gali prireikti taikyti skydliaukės blokavimą jodu, dar kartą patvirtintos HERCA–WENRA asociacijų 2022 m. kovo 9 d. išplatintame pranešime. Todėl Lietuvoje plėsti šį atstumą ir aprūpinti KI tabletėmis kitas savivaldybes, nepatenkančias į 100 km zoną nuo Baltarusijos atominės elektrinės,  yra  nepagrįsta.

Atlikti Baltarusijos AE avarijos galimi nepalankių scenarijų vertinimai parodė, kad skydliaukės blokavimo jodu neprireiktų toliau, kaip 100 km atstumu nuo Baltarusijos AE.

Atkreipiame dėmesį, kad skydliaukės blokavimas jodu yra tik vienas iš daugelio branduolinės avarijos atveju galimų taikyti apsaugomųjų veiksmų. Su visais apsaugomaisiais veiksmais galima susipažinti ->  Rekomendacijos gyventojams: kaip elgtis, jeigu įvyktų branduolinė arba radiologinė avarija?

2. Ar atominės elektrinės Ukrainoje avarijos atveju reiktų gerti kalio jodidą?

Visos Ukrainos teritorijoje esančios atominės elektrinės yra nutolusios nuo Lietuvos teritorijos daugiau nei 300 km atstumu, todėl, vadovaujantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis ir buvusių branduolinių avarijų patirtimi, jeigu dėl karinių veiksmų Ukrainos atominėse elektrinėse įvyktų avarijų, Lietuvos gyventojams vartoti KI tablečių nereikės. Radiacinės saugos centras atliko minėtose atominėse elektrinėse galimų branduolinių avarijų nepalankių scenarijų prognozių vertinimą. Minėtos prognozės taip pat rodo, kad Lietuvos gyventojams nereikėtų vartoti KI tablečių.

3. Ar galima vietoj kalio jodido tablečių naudoti kitus jodo preparatus ?

Ne. Skydliaukės apsaugai branduolinės avarijos atveju netinkami vartoti jokie kiti jodo preparatai – spiritiniai jodo tirpalai ir ar jodo purškalai, skirti burnos gleivinei gydyti, taip pat maisto papildai su jodu, nes jie skydliaukės nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio neapsaugotų. Daugiau informacijos: https://bit.ly/35B4oS9

4. Ar reikia gerti kalio jodido tabletes dėl situacijos Černobylio zonoje?

Ne. Specialistų vertinimu, nutrūkęs elektros energijos tiekimas Černobylio atominėje elektrinėje (toliau – Černobylio AE) neturės įtakos būtinų saugos funkcijų užtikrinimui ir rimtų radioaktyviųjų medžiagų išmetimų iš panaudoto branduolinio kuro saugyklos artimiausiomis dienomis ar net savaitėmis nebus.

Ukrainos Černobylio zonoje fiksuojamas padidėjęs radiacinis fonas dėl viršutiniame žemės sluoksnyje karinės technikos išjudinto ilgaamžio cezio ( ¹³⁷ Cs) radionuklido, kuris 1986 m. nusėdo ant žemės paviršiaus po Černobylio AE avarijos.

Černobylio AE avarijos metu aplinkoje pasklidęs radioaktyvusis jodas visiškai suskilo ir natūraliai pasišalino iš aplinkos praėjus keliems mėnesiams po avarijos, o praėjus daugiau nei 35 metams po Černobylio AE avarijos radioaktyviojo jodo Černobylio zonoje seniai neliko ir pėdsakų. Černobylio zonoje nėra pavojaus įvykti branduolinei avarijai su radioaktyviųjų medžiagų išmetimu į aplinką.  Daugiau informacijos: https://bit.ly/3hS1yul

Kodėl EURDEP platformoje kartais nėra Baltarusijos ar Ukrainos radiologinio monitoringo stočių duomenų? Kaip sutrikus EURDEP platformos veiklai gyventojai avarijos atveju sužinotų apie pavojų?

Interneto svetainėje (www.rsc.lt/radis) vaizduojami Europos Komisijos radiologinio monitoringo platformos (EURDEP) duomenys. Visos šalys šiai sistemai tik teikia radiologinio monitoringo stočių duomenis, kurie atvaizduojami šioje platformoje, todėl už duomenų teikimą atsako pačios šalys.

Dėl didelio lankytojų srauto visoje Europoje pasitaiko atvejų, kai sutrinka EURDEP tinklo veikla, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistemos (RADIS) tinklo duomenis RSC specialistai stebi visą parą tik jiems skirtoje sistemoje ir apie bet kokį  gresiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu Lietuvoje, gyventojus informuotume nedelsdami, todėl vadovaukitės tik oficialiuose šaltiniuose skelbiama informacija.

6. EURDEP platformoje atkreipiau dėmesį, kad Baltarusijoje prie Ukrainos sienos esanti radiologinio monitoringo stotelė rodo ženkliai padidėjusį jonizuojančiosios spinduliuotės lygį. Kodėl taip yra?

Jonizuojančiosios spinduliuotės lygis rodomas šioje stotelėje yra didesnis nei vidutinis natūralus gamtinis radiacinis fonas, tačiau įprastinis konkrečiai šiai teritorijai. Teritorija, kurioje įrengta stotelė, 1986 m. buvo stipriau užteršta po Černobylio atominės elektrinės avarijos.

 

Plačiau