Nacionalinės sveikatos tarybos posėdyje – vaikų imunoprofilaktikos Lietuvoje situacijos ir iššūkių aptarimas

2025 m. vasario 26 d. įvyko Nacionalinės sveikatos tarybos posėdis „Dėl vaikų imunoprofilaktikos Lietuvoje situacijos ir iššūkių“, kurio metu aptartos vaikų imunoprofilaktikos aktualijos, skiepijimo situacija ir problematika.

Posėdžio metu pažymėta, jog vakcinacija yra pasaulio sėkmės istorija, kasmet išgelbėjanti milijonus gyventojų. Įvairaus amžiaus žmonės gali gyventi ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą, nes skiepijimo pagalba galima išvengti daugiau kaip dvidešimties pavojingų ligų.

Susitikimo metu aptarta skiepais valdomų užkrečiamųjų ligų sergamumo Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse (ES/EEE) analizė ir atkreiptas dėmesys, jog, nepaisant skiepijimo teikiamų naudų, vis tik nurodytose šalyse stebima sergamumo kokliušu, tymais, epideminiu parotitu, pneumokokine infekcija rodiklių didėjimo tendencija. Nors ES/EEE vakcinacijos apimtys yra gana didelės (ypač vaikų skiepijimo programose numatytomis vakcinomis), kai kuriose šalyse ar populiacijos grupėse skiepijimo aprėptys nėra pakankamos, pastebima skiepijimo apimčių mažėjimo tendencija. Tymų, kokliušo ir kitų užkrečiamųjų ligų, valdomų skiepais, atvejų ES/EEE gali ir toliau daugėti dėl daugelyje šalių nepakankamų vakcinacijos apimčių.

Taip pat akcentuota, jog Pasaulio sveikatos organizacija nepasitikėjimą skiepais laiko viena iš dešimties didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai. Lietuva neišsiskiria iš kitų šalių. Čia nuo 2010 m. stebima skiepijimo apimčių mažėjimo tendencija – 2024 m. skiepų apimtys sumažėjo būtent tose amžiaus grupėse, kur skiepijama nuo kokliušo ir tymų bei išaugo skiepijimo nuo žmogaus papilomos viruso apimtys. Pasaulis labai mobilus ir migracija tarp šalių yra labai intensyvi, todėl išlieka didelė tikimybė, kad tymų atvejai gali būti įvežti iš teritorijų, kuriose registruojami tymų atvejų pakilimai. Mažėjančios skiepijimo apimtys kelia nerimą, nes kasmet lieka daug nepaskiepytų vaikų, todėl yra reali grėsmė kilti užkrečiamųjų ligų protrūkiams, sunkiems ligų atvejams, komplikacijoms ir mirties atvejams.

Džiugu, jog susitikimo metu atkreiptas dėmesys ir į itin svarbų savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vaidmenį, siekiant gerinti skiepijimo apimčių situaciją Lietuvoje. Visuomenės sveikatos biurai, planuodami ir įgyvendindami savo veiklas, vadovaujasi bazinių paslaugų sąrašu ir jame išdėstytais veiklos prioritetais, tarp kurių patenka ir užkrečiamųjų ligų profilaktikos tema. Tai, neabejotinai,  suteikia vieningumo komunikuojant apie prioritetines temas visos Lietuvos mastu. Taip pat pažymėtina, jog į šių įstaigų veiklos lauką patenka tokios svarbios tikslinės grupės kaip besilaukiančios ir vaikus auginančios šeimos, darželinukų ir moksleivių tėvai/ globėjai bei kiti, kas dar labiau sustiprina švietimo apie imunoprofilaktikos svarbą strategijos veiksmingumą. Siekiant, kad ši strategija veiktų kaip įmanoma geriausiai, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Daiva Genienė pateikė siūlymus, galinčius prie to ženkliai prisidėti – integruoti vakcinacijos temą į kitas temas, pasitelkti vakcinacijos temos viešinimą nacionaliniu mastu bei aiškų ir motyvuojantį ekspertų balsą socialiniuose tinkluose.

Taryba posėdžio metu išklausiusi pranešimus bei įvertinusi diskusijas, dalyvaujant Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Pasaulio sveikatos organizacijos Lietuvoje biuro atstovams, Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Higienos instituto, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, Lietuvos pediatrų draugijos, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos atstovams, suformulavo sprendimą, su kuriuo išsamiau galite susipažinti čia.