Mitybos specialistės Ilonos Kuodienės paskaitos Uliūnuose, Šilagalyje, Žibartoniuose ir Molainiuose

     Š.m. spali ir lapkritį Panevėžio rajono bendruomenėse lankėsi „Mitybos džiunglių“ įkūrėja, gydomosios mitybos specialiste Ilona Kuodienė. Uliūnuose ir Šilagalyje  lektorė skaitė paskaitas „Virškinimo sistemos sutrikimai ir jų sprendimo būdai“, o Žibartoniuose ir Molainiuose  – „Vyresnio amžiaus žmonių mityba“.

1 pav. Paskaita Žibartoniuose

     Paskaitų metu nemažai dėmesio lektorė skyrė cukraus temai. Lektorė pasakojo, jog tai balta kristalinė medžiaga, neturinti nieko naudingo mūsų organizmui. Iš cukraus mes gauname tik didelį energijos kiekį, kuris neišnaudojamas ima kauptis. Kad cukrų pasisavintų, organizmas jį turi paversti gliukoze, o šiam procesui reikalingas kalcis. Kai vartojama daug  cukraus organizmas ima naudoti kalcio atsargas iš dantų, kaulų, kur jo yra susikaupę daugiausia.

     Kadangi gliukozė labai greitai sugeriama į kraują, jos kiekis kraujyje valgio metu ir po jo išauga apie 50 proc. Gliukozės koncentracija sumažėja tik kai kasa išskiria insulino hormoną ir jis paskatina audinių ląsteles priimti gliukozę į vidų. Jei tuo metu energija nėra aktyviai naudojama, tai pagrindinės priimančios ląstelės yra riebaliniame audinyje. Riebalinio audinio ląstelėse gliukozė virsta riebalų molekulėmis ir ten pasilieka. Taip ir susiformuoja „cukraus pilvas“.  Taip pat lektorė pabrėžė, kad vertėtų atsisakyti ir baltų miltų produktų : įvairių bandelių, batonų, pakeisti juos pilno grūdo duona, tačiau ir perkant šią duoną, būtina atkreipti dėmesį į pridėtinio cukraus kiekį.

2 pav. Paskaita Molainiuose.

     Raktu į sveiką gyvenseną gali tapti kasdieniai įpročiai:

• Subalansuota ir visavertė mityba. Kartu su maistu mūsų organizmas gauna reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, svarbių viso organizmo normaliam funkcionavimui ir geram imunitetui palaikyti. Kad šių medžiagų nepritrūktų, svarbu visavertė ir subalansuota mityba, kurioje užtikrinami reikalingas kiekis angliavandenių, baltymų ir riebalų, o kartu ir įvairiuose maisto produktuose esančių vitaminų bei mineralų. Į kasdienį mitybos racioną rekomenduojama įtraukti daugiau šviežių daržovių ir vaisių (ypač sezoninių), atsisakyti ar bent sumažinti vadinamųjų „tuščių“ kalorijų turinčių produktų – cukraus, rafinuotų miltų, kt., vengti „greito“ maisto, mėsą dažniau pakeisti žuvimi. Drauge svarbu atkreipti dėmesį ir į maisto ruošimą, rinktis natūralius, mažiau apdorotus produktus. Kasdien būtina išgerti pakankamą kiekį (apie 2 l) vandens.
• Subalansuotas fizinis aktyvumas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad subalansuotas fizinis aktyvumas, optimalus aerobinis krūvis padeda sumažinti riziką sirgti lėtinėmis ligomis, gerina bendrą savijautą ir žmogaus atsparumą. Žinoma, kad fizinis aktyvumas, ypač gryname ore, stimuliuoja organizmo gynybines jėgas, gerindamas nespecifinį imunitetą ir didindamas atsparumą nepalankiems išorės veiksniams. Taigi, mažėja tikimybė susirgti ir virusinėmis infekcijomis bei peršalimo ligomis.
• Subalansuotas darbo ir poilsio režimas bei kokybiškas miegas.  Moksliniai tyrimai rodo, kad, trūkstant miego, žmogaus organizme sumažėja šių medžiagų, tad jie blogiau susitvarko su stresu ir dažniau serga peršalimo, virusinėmis ar kitomis infekcinėmis ligomis. Kiek miego pakanka konkrečiam žmogui, priklauso nuo individualių organizmo poreikių, tačiau suaugusiam žmogui vis dėlto rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą. Labai svarbu laikytis ir vadinamosios miego higienos, t. y. eiti miegoti tuo pačiu metu, geriausia iki 22–22.30 val., kai organizme prasideda miego hormono melatonino gamyba.
• Buvimas gryname ore.
• Tinkama higiena. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ant mūsų rankų kaupiasi daugybė įvairių mikroorganizmų, kurie net ir XXI a. yra viena pagrindinių susirgimų įvairiomis užkrečiamosiomis infekcinėmis ligomis priežasčių. Ne veltui specialistai ragina dažnai ir reguliariai plauti rankas, kad nuo jų paviršiaus būtų pašalinti įvairūs mikrobai ir virusai. Drauge svarbu nepamiršti ir tinkamai valyti įvairius paviršius, ruošti maistą, ypač žalią mėsą, plauti vaisius ir daržoves.

     Mityba nėra tik maistas, kurį mes dedame į burną tam, kad funkcionuotume. Su maistu susijusios ir emocijos, ir stresas, šeimos kultūra ir tradicijos, gaminimo įgūdžiai ir įpročiai, socialinė ir ekonominė aplinka. Lektorė priminė, kad visada turime prisiminti kėdę su keturiomis sveikatos kojomis: Mityba, Miegas, Judėjimas, Atsipalaidavimas ir kiekvieną diena pagalvoti ar pasirūpinome šiomis kojomis. Priminė, kad prieš valgydami visada pasižiūrėtume  į savo lėkštę ir mintyse padalintume ją į keturias dalis: vieną jų užpildytume liesa mėsa ar kitais sveikais baltymų šaltiniais, tokiais kaip žuvis, pupos, lęšiai ar avinžirniai, antrąją – sveikais angliavandeniais ir skaidulomis, kaip saldžios bulvės, grikiai ar pilno grūdo makaronai, o likusią lėkštės dalį  paliktume daržovėms ir žalumynams. Jų gali būti gerokai daugiau. Būtina stebėti savo organizmą ir įsiklausyti į jo siunčiamus signalus.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Dovilė Švabinskienė

Plačiau