BALANDŽIO 17 D. – PASAULINĖ HEMOFILIJOS DIENA

     Balandžio 17-ąją minima Pasaulinė hemofilijos diena. Ši diena skirta informuoti visuomenę apie kraujo krešėjimo ligą – hemofiliją, gerinti sergančiųjų šia liga gyvenimo kokybę, skatinti juos gyventi pilnavertį gyvenimą. Šių metų tema – „Prieinamumas visiems: Partnerystė. Politika. Progresas.“ Didindami informuotumą ir atkreipdami politikos formuotojų dėmesį į hemofiliją ir kitus paveldimus kraujavimo sutrikimus, galime padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Minėdami Pasaulinės hemofilijos dieną Lietuvoje, norima atkreipti visuomenės dėmesį į hemofilija sergančių žmonių socialinę aplinką ir padėti ją keisti. Tai labai svarbu, kadangi iki šiol, nežiūrint gerokai pagerėjusio hemofilijos gydymo, lemiančio visavertį gyvenimą, didžioji visuomenės dalis apie tai nežino, todėl šia liga sergantys žmonės gyvena nesaugioje socialinėje aplinkoje, jausdami atskirtį ir nesupratimą, o norėdami užsiimti  savo mėgstama veikla turi įveikti daugybę kliūčių.

    Hemofilija – reta, dažniausiai paveldima, kai kuriais atvejais įgyta liga, kuriai būdingas VIII arba IX krešėjimo faktorių trūkumas, dėl kurio sergančio žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša, todėl kraujavimas tęsiasi ilgą laiką. Sergančiojo organizmas negamina krešėjimą lemiančio baltymo, todėl net ir nesunkiai susižeidęs žmogus gali netekti daug kraujo. Dar neseniai ši liga laikyta itin pavojinga, dabar gali būti veiksmingai kontroliuojama. Hemofilija yra nepagydoma liga, ja serga tik berniukai ir vyrai. Moterys yra tik geno nešiotojos. Pasaulyje šia liga serga apie 400 tūkstančių žmonių. Norint užtikrinti normalų kraujo krešėjimą, sergančiajam hemofilija į veną suleidžiamas trūkstamas baltymas – krešėjimo faktorius. Gali būti skiriami iš donoro kraujo plazmos sukurti preparatai arba pažangiausiu gydymo metodu šiandien laikomi biologiniai vaistai – rekombinantiniai faktoriai.

SIMPTOMAI

     Sergant hemofilija paprastai pasireiškia šie simptomai: kraujosruvos, polinkis kraujuoti, kraujavimas galvos smegenyse, vidinis kraujavimas sąnariuose, kraujavimas iš virkštelės, stiprus kraujavimas po traumos, nekrešantis kraujas.

TYRIMAI  

     Atliekant kraujo tyrimą, kreipiamas dėmesys į pailgėjusį krešėjimo laiką, kurio priežastis tampa aiški, jeigu šeimoje yra asmenų, sergančių hemofilija. Norint atskirti hemofilijos tipus (A ar B), nustatoma VIII ir IX krešėjimo faktorių koncentracija kraujyje. Lietuvoje kraujo krešėjimo faktoriai nustatomi pagrindiniuose trijuose centruose: Vilniaus ir Kauno universiteto bei Klaipėdos Jūrininkų ligoninėse. Šie tyrimai prieinami visiems pacientams.

MEDIKAMENTINIS IR CHIRURGINIS GYDYMAS

     Po traumos reikia kruopščiai stabdyti kraujavimą (užsiūti žaizdą, uždėti gerą tvarstį). Ligoniui perpilama trūkstamų krešėjimo faktorių. Jei ligos eiga sunki, krešėjimo faktorių papildoma ilgą laiką, jei lengva – tik prireikus. Tokiu atveju vaistas efektyvus tik tada, kai jo susileidžiama itin skubiai: per pirmąsias dvi valandas išsiliejus kraujui į sąnarį, raumenis arba susižalojus.

NATŪRALUS GYDYMAS

     Laikytis atsargumo priemonių, vengti mechaninių traumų. Neleisti vaistų į raumenis (tik į veną). Prieš visas medicinines procedūras informuoti gydytoją apie ligą ir papildyti kraujo krešėjimo faktorių (net prieš traukiant dantį ligonis turi būti guldomas į ligoninę, kur jam perpilama krešėjimo faktorių).

PROFILAKTIKA 

     Genetinis šeimų konsultavimas, gimus hemofilija sergančiam vaikui, padeda nustatyti, ar ši liga paveldėta, ar atsirado dėl naujos atsitiktinės geno mutacijos. Tai padeda nustatyti ligos pasikartojimo tikimybę kitiems vaikams.

Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Inga Mackelienė

Naudota informacija:

1. https://lt.wikipedia.org/wiki/Hemofilija
2. https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/pasauline-hemofilijos-diena
3. https://wfh.org/world-hemophilia-day/

 

 

 

 

Plačiau