• „Optimizmas – ne tik sveikatos požymis, bet dar ir veiksmingiausia priemonė, sauganti nuo ligų.“ S. Smailsas
  • „Nudžiuginti savo artimą – pats geriausias dalykas.“ Peteris Rozegeris
  • „Rask laiko juoktis – tai sielos muzika.“ Motina Teresė
  • „Nurimusiam protui paklūsta Visata.“   Laozi
  • „Visos žmogaus menkystės kyla iš nesugebėjimo vienam ramiai pasėdėti kambaryje.“  Blaise Pascal
  • „Kiekvieną rytą gimstame iš naujo. Ką veiksime šiandien yra tai, kad svarbiausia.“ Jack Kornfield
  • „Bandyk būti laimingas, nes tik tokie žmonės gali ir kitus padaryti laimingais.“ Zbigniew Herbert
  • „Laimei pakanka ir vienos akimirkos.“ Aloyzas Sušinskas
  • „Laimingas tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi darbais, kuriuos padarė.“ Johann Wolfgang von Goethe
  • „Tikslas yra ne būti geresniam už kitą, bet būti geresniam už ankstesnį save.“ Dalai Lama XIV
  • „Geras įprotis privalo pašalinti tai, ką įdiegė blogas.“ Seneka
  • „Juk tai, ko ieškome, galima rasti vienoje rožėje arba truputėlyje vandens.“ Antuanas de Sent-Egziuperi
  • „Mylėti - tai būti kažkuo daugiau negu esi.“ Oskaras Vaildas
  • „Laimės taisyklė: kažką daryti, kažką mylėti, kažko tikėtis.“ Imanuelis Kantas
  • „Norint prieiti tikslą, pirmiausia reikia eiti.“ Onorė de Balzakas
  • „Verčiau tobulai padaryti dalelę darbo, negu prastai dešimteriopai daugiau.“ Aristotelis
  • „Laimės paslaptis – tai sugebėjimas gerėtis visais pasaulio stebuklais.“ Bruno Ferrero
  • „Gyvenimas nenumatė padaryti iš mūsų tobulybės. Tobulybių vieta muziejuje.“ Erichas Marija Remarkas
  • „Jei jums nepatinka oras, palaukite truputį.“ Markas Tvenas
  • „Neprotinga bijoti to, kas neišvengiama.“ I. Kantas
  • „Didžiausias malonumas – slapta atlikti gerą darbą, apie kurį žmonės sužino atsitiktinai.“ Charles Lamb
  • „Galbūt teigiamas požiūris neišspręs visų jūsų problemų, tačiau įtikins pakankamai žmonių, kad verta įdėti pastangų.“ Herm Albright
  • „Liepsnojantis entuziazmas, palaikomas sveiko proto ir atkaklumo, yra kokybė, kuri dažniausiai tampa sėkme.“ Dale Carnegie
  • „Jeigu negalite pamaitinti šimto žmonių, pamaitinkit bent vieną.“ Motina Teresa
  • „Laimės paslaptis: atrask ir gyvenk pagal savo pašaukimą.“ Jonathan Haidt
  • „Jei norite šviesa nutvieksti kitus, nešiokitės saulę savyje.“ Romainas Rolandas
  • „Gyvenimas be meilės – tai kaip metai be vasaros.“ Švedų posakis
  • „Dėkingoje širdyje visuomet yra vasara.“ Celia Thaxter
  • „Pasistenk nebūti žmogumi, kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi.“ Albertas Enšteinas
  • „Mūsų didžiausia silpnybė – nepakankamas užsispyrimas. Jei nori, kad pasisektų – visuomet bandyk dar vieną kartą.“ Tomas Edisonas
  • „Iš tikro dosnus tas, kuris duoda iš to, kas jam pačiam priklauso.“ Seneka
  • „Žmogaus sieloje yra tiek grožio, kad gali nesivaržydamas jį skleisti.“ Nikolajus Gogolis
  • „Nugalėti blogus įpročius galima tik šiandien, o ne rytoj.“ Konfucijus
  • „Valgyti ir gerti dera tiek, kad atkurtum jėgas, o ne jas slopintum.“ Ciceronas
  • „Duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną, gamta įtikinamai sako, kad reikia daugiau klausytis negu kalbėti.“ Plutarchas
  • „Tas, kuris daug ką išdrįsta, neišvengiamai daug kur ir klysta.“ Menandras
  • „Savo sumanymais žmogus visada didis.“ Erichas Marija Remarkas
  • „Nieko nėra amžina, tik kai kas trunka ilgai.“ Seneka
  • „Kiekviena diena yra vakarykštės mokinė.“ Publijus Siras
  • „Džiaukimės tuo, ką turime, neimdami lyginti: niekuomet nebus laimingas tas, kam neramu, jog kitas yra laimingas.“ Seneka
  • „Gerumas – tai vienintelis drabužis, kuris niekuomet nenutriūšta.“ Henris Deividas Toras
  • „Savo sugebėjimus žmogus gali pažinti tik juos išbandęs.“ Seneka
  • „Atkaklumu pasieksi greičiau nei skubumu.“ Viljamas Šekspyras
  • „Gėris – ne mokslas, o veiksmas.“ Romainas Rolandas
  • „Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko.“ Blezas Paskalis
  • „Apie kitą žmogų neįmanoma papasakot todėl, kad svetimą gyvenimą kiekvienas mato sava spalva.“ Jurga Ivanauskaitė
  • „Jeigu atsuksite veidą į saulės šviesą, nematysite šešėlių.“ Hellen Keller
  • „Tikras draugas nepastebi Jūsų nesėkmių ir toleruoja Jūsų pasiekimus.“  Doug Larson
  • „Laimė nėra tai, kas jau paruošta. Ji atsiranda iš tavo paties veiksmų.“ Dalai Lama
  • „Neprotinga bijoti to, kas neišvengiama.“ Imanuelis Kantas
  • „Mažai s svarbu yra tai, ką mes galvojame ar ką mes žinome, ar kuo mes tikime. Svarbiausia yra tai, ką mes darome.“ John Ruskin
  • „Žingsniuoju iš lėto, bet niekada nežengiu atgal.“ Abraham Lincoln
  • „Pasiektas tikslas retai išlaiko tą žavesį, kurį turėjo tuomet, kai jo siekėme.“ Plinijus
  • „Aš svajosiu plačiai atmerkęs akis, tačiau žvelgsiu atgal užsimerkęs.“ Tony Arata
  • „Buvimas savimi pasauliui duoda kažką nuostabaus – to, ko dar nėra jam buvę.“ Edwinas Elliotas
  • „Būk tylus, kad gyvenimas galėtų kalbėti.“ Nicholasas Chamfortas
  • „Kartais jūs nesužinosite momento vertės iki tol, kol tai netaps prisiminimu.“ Dr. Seussas
  • „Meilė prasideda namuose.“ Motina Teresė
  • „Jeigu gali apie tai svajoti, vadinasi, gali tai padaryti.“ Waltas Disney
  • „Pabandykite būti vaivorykšte kieno nors debesyse.“ Maya Angelou
  • „Kūnas – tai sodas, kurio sodininkas mūsų valia.“ Viljamas Šekspyras
  • „Nepaisydami prognozių, gyvenkite taip, lyg būtų pavasaris.“ Lily Pulitzer
  • „Užsirašyk tai savo širdyje – kiekviena diena yra geriausia metų diena.“ R. V. Emersonas
  • „Laimė – kaip sveikata: jeigu jos nepastebi, vadinasi ji yra.“  I. S. Turgenevas
  • „Nebus laimingas tas, kuris nemano esąs laimingas.“ D. Baird
  • „Sveikata žmogaus akyse niekada nepraranda vertės, nes net ir apsirūpinus, prabangoje be sveikatos gyventi gera nebūna.“ N. G. Černiševskis
  • „Niekas nesuteiks Jums ramybės, tik Jūs pats.“ R. V. Emersonas
  • „Sveikata yra tokia pat užkrečiama kaip ir ligos.“ R. Rolanas
  • „Koks gražus būna gyvenimas, jei padarai ką nors gero ir teisingo.“ Fiodoras Dostojevskis
  • „Kiekviena Jūsų mintis – tai energija, kuri arba suteikia Jums sparnus, arba sekina Jūsų jėgas.“ W. Dyer
  • „Sveikata ir už auksą brangesnė.“ Lietuvių patarlė
  •  

Anykščių r.KIEKVIENAS JUDESYS YRA SVARBUS. SAVARANKIŠKA JĖGOS TRENIRUOTĖ
kiekvienas-judesys-yra-svarbus.-savarankiska-jegos-treniruote

KIEKVIENAS JUDESYS YRA SVARBUS. SAVARANKIŠKA JĖGOS TRENIRUOTĖ

Neturite galimybės nueiti į sporto klubą ir padirbėti su brangiais ir sudėtingais jėgos treniruokliais, bet vis tiek nusprendėte užsiimti jėgos treniruotėmis? Ką gi, galima tą daryti ir namuose. Tik primygtinai patariame: jeigu nesimankštinate sistemingai, o tik epizodiškai, ir esate vidutinio amžiaus ar vyresnis, prieš pradėdamas intensyvias jėgos treniruotes, būtinai pasitarkite su gydytoju. Taip pat rekomenduotume pasikonsultuoti su specialistais, jei: sistemingai rūkote, sergate lėtinėmis ligomis, turite antsvorio ar esate nutukęs, esate silpnos sveikatos ir mažo fizinio pajėgumo. Be to, dar siūlytume pasitarti ir su sertifikuotu instruktoriumi. Visų svarbiausia, kad jėgos treniruotės būtų atliekamos tinkamai. Tokiu būdu jūsų sunkus darbas duos daug naudos ir sumažins raumenų skausmo bei traumų tikimybę. Jei papildomai lankote sporto ar sveikatingumo klubą, paprašykite kvalifikuotų instruktorių, kad stebėtų jūsų savarankišką darbą ir pateiktų konkrečias pastabas ir pasiūlymus. Jei planuojate sportuoti tiktai namuose, paprašykite sertifikuoto trenerio patikrinti jūsų susipirktą įrangą ar net suplanuoti treniruočių eigą. Papildomai pasiskaitykite specialios informacijos apie jėgos treniruotes: yra nemažai literatūros, specializuotas interneto svetaines turi visi garsūs asmeniniai treneriai, sporto asociacijos ar didesni sporto ir sveikatingumo klubai.

Pratimai jėgai treniruoti yra tokie, kurių metu raumenys stipriai susitraukia sudarydami pasipriešinimą išorinei jėgai. Norint sportuoti namie visai nebūtina brangi papildoma įranga (pavyzdžiui, jėgos treniruokliai). Atsispaudimai iš įvairių padėčių, prisitraukimai, atsispaudimai nuo kėdės, pritūpimai (ant dviejų ar vienos kojos) ir kiti su savo kūno svoriu atliekami pratimai gali sėkmingai padidinti jūsų raumenų jėgą. Taip pat tinka sportui ir reabilitacijai skirtos priemonės: įvairaus standumo guminės juostos, skirtingo dydžio pripučiami kamuoliai, reguliuojamo svorio svarmenys ir kt. įranga, kuri jėgos treniruotei suteiktų daugiau įvairovės ir efektyvumo. Jeigu planuojate treniruotis tik namie, galima pradėti nuo poros paprastų rankinių svarmenų. Geriausiai tinka reguliuojamo svorio svarmenys, nes ateityje siekiant didesnės pažangos galima būtų paprastai padidinti svorius. Tačiau būkite atsargūs: naudojant didelio svorio svarmenis (kai jie nepritvirtinti ir laisvai juda visomis kryptimis) susidaro kur kas daugiau galimybių patirti traumą, nei naudojantis jėgos treniruokliais, kai judesys atliekamas tam tikroje fiksuotoje padėtyje. Todėl nusipirkę svarmenis gerai išstudijuokite atskirų pratimų techniką. Ir prisiminkite, kad didesnė jėgos pratimų įvairovė yra būtina norint harmoningai išvystyti kūną.

KAIP PRADĖTI TRENIRUOTIS? Treniruotis pradėkite nuo nedidelių krūvių, nes adaptacija (vadinamasis įvadinis jėgos treniruočių ciklas) paprastai trunka 2–4 savaites, jeigu niekada nesimankštinote. Todėl galite pajusti didesnį nuovargį, silpnumą, net raumenų maudimą ar skausmą. Prieš pradėdami treniruotis galite kreiptis į specialistą, kad jis išbandytų jūsų fizinį pajėgumą ar atskiras raumenų grupes. Treniruotis galima pradėti nuo laisvų judesių (be papildomo apkrovimo), siekiant išmokti, kaip taisyklingai atlikti patį judesį. Žinoma, pradėjus treniruotis su savo kūno svoriu to padaryti nepavyks. Kai viskas einasi lengvai ir paprastai – tada dėkite svorius ar sukurkite didesnį pasipriešinimą. Pradžioje be ypatingų pastangų turėtumėte sugebėti pakartoti judesius nuo 8 iki 15 kartų. Metodika su 12–16 kartojimų gali būti tinkamesnė vyresniems ir silpnesniems žmonėms. Toks pasirinkto komplekso režimas su laiku gali duoti geresnių rezultatų sveikatai. Literatūroje raumenų jėgai ir fiziniam pajėgumui didinti dažniausiai siūloma metodika pratimą (veiksmą) atlikti tris kartus iš eilės. Norėdami bendrai padidinti raumens masę ir išlaikyti tinkamą tonusą, galite pabandyti atlikti 2 kartus tą patį pratimą po 6–12 pakartojimų. Jei be didelės raumenų jėgos dar siekiate ir didesnės ištvermės, į treniruotės planą įtraukite du, daugiausia tris pratimo pakartojimus su 12 ar daugiau kartojimų, su maždaug 30–60 sekundžių poilsio tarpais. Atsiminkite: jei pajuntate, kad kažkas negerai, tuojau pat sustokite, nutraukite treniruotę. Peržvelkite savo treniruočių planą ar pasitarkite su labiau patyrusiu sportuotoju ar instruktoriumi.

KAIP DAŽNAI TRENIRUOTIS? Raumenys (net ir gerai treniruoti) po didesnių fizinių krūvių privalo pailsėti. Jėgos treniruotei paprastai taikoma tokia taisyklė – kiekvieną raumenų grupę treniruoti du, daugiausia tris kartus per savaitę. Amerikos sporto medicinos koledžo rekomendacijose jėgos treniruotei siūloma sudaryti kompleksą iš 8–10 pratimų per treniruotę (ne daugiau). Tačiau jeigu sportuojate kiekvieną dieną, galima iš esmės pakeisti treniruočių metodiką: vieną treniruotę skirti, pavyzdžiui, viršutinei kūno daliai (rankoms, pečių lankui, krūtinės raumenims), o kitą – apatinei (kojos, sėdmenys). Pilvo raumenis galite treniruotis per visas treniruotes. Jeigu intensyviai treniruojate daugelį raumenų grupių, tada rekomenduotina treniruotis ne daugiau nei 2 ar 3 kartus per savaitę. Tiesiog prisiminkite, kad jūsų raumenims reikia visos paros pailsėti prieš kitą nemažą krūvį. Specialistai rekomenduoja treniruoti visas didžiąsias raumenų grupes, kad nebūtų raumenų disbalanso ir kūno asimetrijos. Jeigu nusprendėte sportuoti kasdien, tada kitą dieną po intensyvios jėgos treniruotės skirkite daugiau dėmesio ištvermei treniruoti, lankstumui lavinti ar raumenų tempimo pratimams bei atpalaidavimui.

KAIP PASIRINKTI PRADINĮ SVORĮ AR APKROVĄ? Jeigu niekada neatlikinėjote jėgos treniruotės, pradėti būtina lėtai ir atsargiai, kad kūnas turėtų galimybę pajusti pokyčius ir prie jų prisitaikyti. Galima pradėti nuo visiškai nesunkaus judesio ar svarmenų be pridėto svorio, kad išmoktumėte taisyklingai daryti reikiamą judesį. Kai viską išbandėte ir kelis kartus pakartojote, jau galima uždėti nedidelį pradinį svorį. Be labai didelių pastangų turėtumėte sugebėti pakartoti judesį nuo 8 iki 15 kartų. Jei jau pasirinkote jėgos treniravimo metodiką, svorį pradėkite didinti lėtai, laipsniškai. Siekdami gerų rezultatų turėtumėte vadovautis principu, kad vieno pratimo su pasirinktu svoriu (arba pasipriešinimu) neįstengtumėte padaryti daugiau nei 12–15 kartų. Kai pratimą atlikti sekasi lengvai, galima jo padaryti daugiau nei numatyta treniruotės programoje – tai nė kiek nesumenkins jūsų geros fizinės formos. Prisiminkite: jei užsidėjote daugiau svorio nei reikia, tai gali padaryti daugiau žalos nei naudos!

KAIP KVĖPUOTI JĖGOS TRENIRUOTĖS METU? Didelės fizinės įtampos metu jaučiamas instinktyvus noras sulaikyti kvėpavimą. To daryti tikrai nereikėtų – tai viena iš dažniausiai daromų klaidų. Bandykite iškvėpti keldami svorį, t. y. maksimalios fizinės įtampos metu, o įkvėpti – minimalios įtampos metu. Taip pagerinsite jėgos treniruotės efektyvumą. Jei darant pratimus tapo sunku kvėpuoti, galbūt užsikrovėte per daug svorio.

APŠILIMAS Prieš intensyvią jėgos treniruotę padarykite bent trumpą apšilimą. Kai nedarote pramankštos, padidėja tikimybė sužeisti raumenis, raiščius ar sausgysles. Gerai tinka paprasčiausias 10–15 minučių bėgimas ar net greitas ėjimas, šokinėjimas per šokdynę ar kitokie šuoliukai, važiavimas dviračiu ir pan.

Sėkmės sportuojant!

Plačiau

jj

Nunc interdum sapien ut mauris maxi us consectetur porta nunc. Con vallislo em ipsum dolor sit amet onsec tet.

Working hour

Mon – Fri: 9 a.m. – 5 p.m.
Sat – Sun: Closed

650 Birmingham St,
London 3000, UK

Follow us: