ERKĖ VIENA – LIGOS DVI

Erkės – laikini žmogaus ir gyvūnų parazitai. Daugelis erkių rūšių pavojingos gyvūnams bei žmonėms, nes platina infekcines ligas. Žarnose arba seilių liaukose erkės gali turėti bakterijų, pirmuonių arba virusų, kuriuos, siurbdamos kraują, perneša į aukos organizmą. Taip jos gali užkrėsti sunkiomis ligomis: erkiniu encefalitu ar Laimo liga. Laimo liga dar kitaip vadinama Borelioze. Ją sukelia bakterijos – borelijos, aptinkamos erkių virškinimo trakte. Laimo liga – tai lėtinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Erkinis encefalitas – centrinės nervų sistemos liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas.

Laimo ligos simptomai: pirmoji stadija – atsiradusi migruojanti eritema, raudona dėmė, kuri gali išryškėti per 1–4 savaičių laikotarpį po įkandimo. Būna, kad tai nutinka tik po 2 mėnesių, todėl ypač svarbu savo šeimos gydytojui pasakyti apie erkės įkandimą ir stebėti, ar per minėtą laikotarpį neatsiranda kokie nors negalavimai: raumenų skausmas, nuovargis, miego sutrikimas, galvos svaigimas, sąnarių skausmai, raumenų silpnumas, atminties susilpnėjimas, sąnarių skausmai, primenantys artritą. Nuo Laimo ligos skiepų nėra.

Erkinio encefalito požymiai: sunkus galvos smegenų ar jų dangalų uždegimas, kurio simptomai neretai panašūs į gripo: liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, viduriuoti. Visi šie pojūčiai trunka apie savaitę. Žmonėms, kurių organizmo gynyba yra kiek silpnesnė, pasireiškia antra ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas, gali būti mirtinas. Nuo erkinio encefalito patikimiausiai apsaugo skiepai.

Erkių aktyvumas priklauso ne tik nuo vietovės, bet ir nuo metų laiko, erkių suaktyvėjimas pastebimas ankstyvą pavasarį ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. Nors dažniausiai jos randamos tankiuose lapuočių miškuose, krūmuose ir aukštoje žolėje, tačiau vis dažniau yra aptinkamos ir miestų parkuose. Na, o kartais nereikia net medžių ar žolės – į kiemą erkę gali atnešti paukštis, prabėgusi katė, šuo, taip pat kraujasiurbė gali nukristi ir nuo žmogaus drabužių ar batų.

Kaip apsisaugoti nuo erkių?

Tinkama apranga. Keliaujant į mišką, reikėtų rengtis kuo šviesesnius ir ilgesnius drabužius, kad erkės būtų geriau pastebimos. Taip pat reikėtų apsirengti taip, kad liktų kuo mažiau atvirų kūno vietų, todėl viršutinę drabužių dalį patariama susikišti į kelnes, o kelnes į kojines, taip pat rekomenduojama pridengti galvą. Niekada nesėskite ant žolės, prieš tai būtinai pasiklokite paklotą.

Pasitikrinkite grįžę iš gamtos. Kelis kartus savo aprangą perbraukite lipniu pūkų rinkikliu, kad ant drabužių tupinčios erkės prie jo priliptų. Nusirengus drabužius rekomenduojama gerai save apžiūrėti prieš veidrodį ir įsitikinti, ar ant kūno nėra ropojančių ar jau įsisiurbusių erkių.

Specialios priemonės. Tai specializuoti repelentai, apyrankės arba natūralūs namie pagaminti tirpalai, atbaidantys erkes. Žmonėms apsisaugoti nuo erkių gali padėti ir eteriniai aliejai, erkės labai nemėgsta arbatmedžio, acto, česnako ir citruso kvapo, todėl prieš eidami į lauką aktyviuoju erkių periodu patepkite kelias kūno vietas arbatmedžio arba citrinžolės eteriniu aliejumi.

Ką daryti jei įsisiurbė erkė?

Aptikus erkę, reikia kuo greičiau ištraukti. Nepastebėjus jos išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą ,,įšvirkš“ jums virusą ar bakteriją – ligos sukėlėją. Traukdami erkę nespauskite jos kūnelio ir, jokiu būdu, netepkite tos vietos riebalais, nes erkė, pajutusi pavojų stengsis kuo greičiau sušvirkšti virusą. Pinceto pagalba pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau erkės galvos. Pašalinkite ją staigiu judesiu, nesukiodami traukite į viršų.

Informaciją parengė Audronė Palubinskienė, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos stiprinimą