Ateities senjoro sveikata – šiandienos sprendimų rezultatas

Balandžio 15 d. įvyko Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomas Valstybės kontrolės audito ataskaitos „Aktyvus senėjimo skatinimas“ įgyvendinimas. Posėdyje dalyvavo ir Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) tarybos narys bei Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorius Aistis Jankūnas, pristatęs savivaldybių visuomenės sveikatos biurų patirtį bei įžvalgas, susijusias su vyresnio amžiaus asmenų sveikatos stiprinimu.

Posėdyje akcentuota, kad visuomenės sveikatos biurų veikla, skirta senjorams, dažnai vertinama pernelyg siaurai. Nors diskusijose dažniausiai minimos tokios veiklos kaip Socialinio recepto iniciatyva ar fizinio aktyvumo užsiėmimai, realybėje vyresnio amžiaus gyventojai dalyvauja gerokai platesniame veiklų spektre. Jie aktyviai įsitraukia į daugelį suaugusiesiems skirtų sveikatos stiprinimo veiklų.

Kalbant apie Socialinio recepto iniciatyvos įgyvendinimą, pabrėžta, kad praktinė patirtis rodo aiškią kryptį – didžiausias šios priemonės potencialas slypi stipriame tarpinstituciniame bendradarbiavime. Ypač svarbus šeimos gydytojų komandų vaidmuo, nes būtent jos gali identifikuoti vienišus, socialinę atskirtį patiriančius senjorus ir tikslingai nukreipti juos į bendruomenines veiklas. Be šio aktyvaus įsitraukimo dalis tikslinės grupės lieka nepasiekta.

Kartu atkreiptas dėmesys ir į kultūros sektoriaus svarbą. Socialinio recepto iniciatyva nėra vien sveikatos sistemos klausimas – tai platesnė gerovės priemonė, kurioje reikšmingą vaidmenį atlieka kultūrinės veiklos. Tačiau ypač regionuose jų pasiūla išlieka ribota, o nemokamų veiklų trūkumas tampa realia kliūtimi įtraukti vyresnio amžiaus žmones.

Diskusijoje taip pat išryškėjo viena svarbiausių problemų – dalis senjorų vis dar lieka „nematomi“. Tai žmonės, kurie patys nesikreipia, nedalyvauja veiklose, o jų įsitraukimas, ypač vyrų, yra itin mažas. Praktika rodo, kad šią situaciją lemia ne tik asmeniniai pasirinkimai, bet ir sisteminės priežastys – logistinės kliūtys regionuose bei informacinė atskirtis. Dalies vyresnio amžiaus žmonių nepasiekia skaitmeninė informacija, todėl įprasti komunikacijos kanalai jiems tampa neveiksmingi. Dėl to šeimos gydytojų komandos tampa vienu svarbiausių informacijos perdavimo ir įtraukimo kanalų.

Posėdyje taip pat atkreiptas dėmesys į realius sistemos pajėgumus. Šiandien vienam visuomenės sveikatos specialistui tenka šimtai vaikų ar tūkstančiai suaugusiųjų, todėl praktikoje dažnai apsiribojama veiklų koordinavimu, o ne individualiu darbu su žmogumi. Tačiau būtent individualus dėmesys yra vienas svarbiausių veiksnių dirbant su vyresnio amžiaus asmenimis. Dėl šios priežasties, svarstant veiklų plėtrą ar naujų rodiklių nustatymą, būtina įvertinti esamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius.

SVSBA atstovas taip pat pažymėjo, kad Socialinio recepto iniciatyva Lietuvoje turi didelį potencialą, tačiau jos įgyvendinimas vis dar fragmentiškas. Siekiant realaus poveikio, būtinas aiškesnis nacionalinis modelis, apibrėžti institucijų vaidmenys ir nuoseklus bendradarbiavimas tarp sveikatos, socialinės apsaugos ir kultūros sektorių. Taip pat svarbu užtikrinti, kad bendruomeninės ir kultūrinės veiklos būtų realiai prieinamos visose savivaldybėse, o dalyvavimas jose nekeltų papildomų finansinių barjerų.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai šiandien yra arti bendruomenės ir gali veikti kaip jungiamoji grandis tarp sveikatos sistemos ir realių paslaugų žmogui. Stiprinant šią grandį galima pasiekti ne tik geresnį paslaugų prieinamumą, bet ir ilgalaikius visuomenės sveikatos rezultatus.

Ateities senjoro sveikata – šiandienos sprendimų rezultatas. Todėl svarbu ne tik kurti iniciatyvas, bet ir užtikrinti, kad jos veiktų praktiškai bei pasiektų tuos, kuriems jų labiausiai reikia.

2026-04-15 Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio įrašas (SVSBA atstovo pranešimo klausyti nuo 2 val. 09 min. 51 sek.).