Paskaita „Traumų ir nelaimingų apsitikimų prevencija. Pirmoji pagalba“

Š.m. vasario 22 dieną Vadokliuose lankėsi lektorė Vida Valantinaitė. Skaitė paskaitą – „Traumų ir nelaimingų apsitikimų prevencija. Pirmoji pagalba“. Išgelbėti gyvybę gali kiekvienas. Tam reikia dviejų dalykų: įgūdžių, kuriuos įgyji praktinių mokymų metu, ir drąsos, kurią įgauni, kai išmoksi teikti pirmąją pagalbą. Laiku ir tinkamai suteikus pirmąją pagalbą, galima išgelbėti žmogui gyvybę. Deja, atlikti tyrimai rodo, kad tik nedaugelis žmonių žinotų ir mokėtų suteikti realią pagalbą.

Paskaitų metu lektorė susirinkusiems gyventojams pasakojo apie tai, kaip įvairiausiomis situacijomis suteikti pirmąją pagalbą. Naudodama manekeno modelį, lektorė rodė kaip tinkamai reikia asmenį gaivinti, kokius judesius atlikti užspringimo metu, kaip elgtis apsinuodijus. Taip pat ko imtis apsinuodijus vaistas ar alkoholiu.  Svarbiausias tikslas, suteikiant pirmąją pagalbą, yra išsaugoti nukentėjusiojo ar ūmiai sirgusio žmogaus gyvybę, neleisti būklei blogėti ir apsaugoti nuo naujų sužeidimų bei pasirūpinti gijimu. Mokymų metu buvo naudojamos demonstracinės priemonės tokios kaip – Heimlicho liemenė, kūdikio manekenas, mokomasis defibriliatorius.

Geriausia, kai pagalbą sužeistiems ar ligoniams teikia kompetentingas medicinos personalas, tačiau labai dažnai, kol tokia kvalifikuota pagalba suteikiama, praeina tam tikras laikas. Todėl svarbu, kad kaip galima daugiau žmonių mokėtų teikti pagalbą šiuo kritiniu momentu. Teisinga pirmoji pagalba priklauso ne tik nuo žinių bei mokėjimo įvertinti padėtį.

Pirmiausia, prieš teikdami pagalbą, įvertinkite pavojus, galimus ir esamus, jei gresia pavojus jums – nerizikuokite savimi, kad patys netaptumėte auka. Pamačius žmogų be sąmonės, jei jums saugu, švelniai už pečių pajudinus paklausėte „Kas atsitiko“?, nesulaukus atsako prašote aplinkinių kviesti Greitąją pagalbą, o patys teikiate pagalbą.

Kvėpavimo takų pravėrimas -, pakeldami apatinį žandikaulį (atsiklaupiame ties pačiu, uždedame vieną ranką ant nukentėjusio kaktos ir delnu truputėlį atlošiame galvą, o kitos rankos pirštu pagalvėlėmis pakeliame smakrą) pakeliame apatinį žandikaulį, jei matote burnoje svetimkūnį, skubiai jį pašalinkite. Nukentėjęs turi gulėti ant nugaros ir kieto pagrindo. Greitam kvėpavimo įvertinimui, neturint jokių priemonių, naudojamas veiksmų būdas (išgirsk, pajusk, pamatyk).

Automatinis išorinis defibriliatorius yra aparatas, gebantis atpažinti širdies ritmą ir nurodantis, kada reikia defibriliuoti. Tikimybė išgelbėti žmogų daug didesnė, jei aparatas prijungiamas pirmosiomis minutėmis, sustojus širdžiai, kol dar neatvykę medikai. Šiuo tikslu vis daugiau paprastų automatinių aparatų įrengiama viešosiose vietose: oro uostuose, traukinių bei autobusų stotyse, prekybos centruose ir kt.

Iš kur žinoti, kur yra artimiausias defibriliatorius?

Galite paspausti nuorodą ir žemėlapyje surasti arčiausiai Jūsų esantį defibriliatorių –

https://www.google.com/maps/d/viewer?hl=en&ll=55.277510711706334%2C23.47375258828423&z=7&mid=1nE2Yb3c4t1cm1M7g5kNMY1wIWyk8MYlb

Plačiau