Psichohigienos stiprinimas Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje

Dvasinė sveikata yra siejama su žmogaus emociniu stabilumu, vidine darna ir pusiausvyra. Psichiškai sveikas žmogus suvokia save, kaip vieną visumą, jis pakankamai pasitiki savimi, yra savarankiškas ir suvokia atsakomybę už savo veiksmus ir jo psichikos funkcijos yra darnios. Šiuolaikiniams vaikams labai trūksta psichinės sveikatos raštingumo. Paauglystės laikotarpiu aiškiai pastebima psichohigienos* stoka. Vaikai būna užsisklendę savyje, mažai atsiveria tėvams, mokytojams, nepasitiki savimi, nemoka atpažinti ir suprasti savo jausmus, kas socialiai priimtina, o kas ne. Jei užlaikai emocijas ir jausmus viduje, ignoruoji kūno ženklus, gali išsivystyti lėtinės ligos. Bazinės emocijos: džiaugsmas, laimė, baimė, pyktis, mus lydi visą gyvenimą ir su jomis reikia išmokti gyventi.

Padėti mokiniams suprasti savo emocijas, pažinti save, priimti išskirtinumą, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos devintos klasės mokinius pakvietė sudalyvauti integruotoje biologijos ir sveikatingumo pamokoje „Emocijos ir psichohigiena. Neuroedukaciniai metodai“. Jos metu lektorė Kristina papasakojo apie smegenų evoliuciją, sandarą, paaiškino smegenų treniruotės naudą psichinei sveikatai. Užsiėmimo metu kalbėta apie emocinį intelektą. Lektorė akcentavo, kad savęs pažinimas, išreiškimas ir komunikavimas yra sėkmės faktorius. Mokiniams paaiškinta, kodėl svarbu pažinti emocijas, kaip jos jaučiamos kūne. Su emocijomis, net neigiamomis, galima susidraugauti ir panaudoti kūrybiškumui. Emocinės būsenos atpažinimui vaikai naudojo metaforines korteles, kurių pagalba susipažino, išskyrė savo charakterio savybę ir aptarė, kodėl pasirinko būtent tą kortelę. Pamokos eigoje mokiniai atliko „Makaliūzės“ pratimą, kurio metu, užsimerkus kaire ar dešine ranka (priešinga sau įprastai rašoma ranka) rašymo/piešimo priemonės pagalba „tyrinėjo“ popieriaus lapą – piešė linijinius ornamentus, vingius, raizginius ir pan. Vėliau raizginyje ieškojo įvairių figūrų ir kėlė asociacijas, įvardino emocijas.

                    Susikaupusias emocijas savo viduje, galima paleisti į išorę, nukreipti tam tikra linkme. Vieną iš būdų išbandė ir mokiniai. Susėdę, su mažiau pažįstamu asmeniu (klasės draugu, mokytoju) poromis, nupiešti piešinį. Teptuką laiko abu poros dalyviai, tik vienas viršuje, kitas apačioje. Ką piešite ir kokias spalvas naudosite reikia susitarti be žodžių, bendraujant tik gestais, akių kontaktu. Smegenys reaguoja į bet kokį aplinkos vyksmą.  Tai sukelia įvairius atsakus, emocijas. Šios edukacijos metu mokiniai išmoko nors truputį pažinti save, susidraugauti su emocijomis ir mokėti paleisti jas į išorę nežalojant savęs ir kitų žmonių.

* Psichohigienà  – medicininės psichologijos šaka, kuri tiria aplinkos poveikį žmogaus psichikai, rengia priemones, padedančias saugoti ir stiprinti psichikos sveikatą, sudaro optimalias sąlygas psichikos veiklai. Psichohigiena analizuoja neigiamų veiksnių įtaką žmogaus psichikai pagal amžių, lytį, darbo, buities ir šeimos gyvenimo sąlygas. Padeda apsisaugoti nuo psichozės ir psichosomatinių ligų, optimizuoti ugdymo ir mokymo procesą, išvengti psichinio nepatogumo ir pervargimo būsenų.                  

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Aušra Džiugelytė

Plačiau