VĖJARAUPIŲ GALIMA IŠVENGTI

Nors yra įprasta manyti, kad vėjaraupiais turime persirgti vaikystėje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamentas primena, kad šios ligos galima išvengti pasiskiepijus bei laikantis kitų prevencinių priemonių.

NVSC duomenimis, šiemet (sausio–vasario mėn.) Lietuvoje registruoti 3627 vėjaraupių atvejai, iš jų Kauno apskrityje – 1312. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį vėjaraupiai buvo diagnozuoti 2162 šalies gyventojams, Kauno apskrityje – 352 asmenims.

Šia liga dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai, nors ligos atvejų pasitaiko ir tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurie vaikystėje nesirgo ir neįgavo imuniteto ligai. 2023 metų sausio–vasario mėn. Kauno mieste ir rajone jau fiksuota 20 vėjaraupių protrūkių darželiuose ir mokyklose.

 

Kaip užsikrečiama?

Vėjaraupiai – tai  ūmi virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, bendru negalavimu, odos ir gleivinių bėrimu. Jie plinta oro lašiniu būdu nuo žmogaus žmogui, tiesioginio kontakto su užsikrėtusiu asmeniu metu arba netiesiogiai per pūslelių išskyromis suteptus daiktus, aplinkos paviršius.

Infekcija labai laki, greitai plintanti, o neturint imuniteto šiai infekcijai, vėjaraupių protrūkiai ugdymo įstaigose – dažnas reiškinys.

Atkreipiame dėmesį, kad turėjusiems sąlytį su ligoniu, pirmieji ligos simptomai (apetito stoka, karščiavimas, silpnumas) gali pasireikšti praėjus 2–3 savaitėms po paskutinės sąlyčio dienos. Slaptasis ligos laikotarpis vidutiniškai trunka 10–21 d.

Susirgusį vėjaraupiais ligonį reikėtų nedelsiant izoliuoti, drėgnu būdu valyti aplinkos daiktų paviršius bei kuo dažniau vėdinti patalpas.

 

Ar liga pavojinga?

Vėjaraupius kartais lydi komplikacijos, dažniausios jų – plaučių uždegimas ir bakterinės infekcijos. Persirgusiems vėjaraupiais ir turintiems lėtinių ligų – šios gali paūmėti.

Literatūros duomenimis, apie 10–20 proc. asmenų, persirgusių vėjaraupiais, vėliau vyresniame amžiuje suserga juostine pūsleline. Persirgus vėjaraupiais, neaktyvus virusas  išlieka nugaros smegenyse, kol dėl įvairių priežasčių yra „pažadinamas“ ir sukelia juostinei  pūslelinei būdingus bėrimus.

 

Skiepai nuo vėjaraupių

Vėjaraupių vakcina rekomenduojama skiepyti: visus anksčiau nesirgusius vaikus, vyresnius nei 9 mėn. amžiaus (ypač lankančius darželius ir mokyklas, sergančius lėtinėmis ligomis, su nusilpusia imunine sistema); suaugusiuosius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais, bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, medicinos personalas); asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji lėtinėmis plaučių ligomis, kraujo ligomis, piktybiniais navikais ir kt.). Skiepai yra mokami.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Suomija 2017 m. buvo pirmoji Šiaurės Europos šalis, kuri į savo nacionalinę skiepijimų programą įtraukė vakcinaciją nuo vėjaraupių. Visuotinis skiepijimas nuo vėjaraupių infekcijos taip pat yra atliekamas: Vokietijoje, Latvijoje, Italijoje, Graikijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Islandijoje.

 

Ugdymo įstaigų informavimas

Jei Jūsų vaikas susirgo vėjaraupiais, nedelsdami informuokite ugdymo įstaigą. Liga yra labai greitai plintanti ir informacija apie grupėje ar klasėje nustatytą atvejį padės ugdymo įstaigai laiku imtis visų reikiamų priemonių ligos plitimui suvaldyti.

Vėjaraupiais persirgę vaikai lankyti darželį ar mokyklą, susitikinėti su draugais gali tik tuomet, kai po paskutinio bėrimo atsiradimo dienos bus praėję 10 dienų. Būkime sąmoningi ir atsakingi – dėl savo pačių ir vaikų sveikatos. Dėl atsiradusių sveikatos negalavimų, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

 

Kontaktai žiniasklaidai: https://nvsc.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai-ziniasklaidai

 

Plačiau