ULTRAVIOLETINIŲ SPINDULIŲ POVEIKIS: NAUDA IR ŽALA

Prasidėjus šiltesniems orams ir vis dažniau pasirodant saulei, taip pat vasarą norime „pagauti“ kuo daugiau saulės spindulių, norime gražiai įdegti. Tačiau besimėgaudami saulės voniomis dažnai pamirštame, kad UV spinduliai ne visada naudingi mūsų sveikatai. Todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kaip turėtumėme elgtis saulėtomis dienomis, ir kaip saugoti savo odą nuo UV spindulių.

Teigiamas saulės spindulių poveikis

UV spinduliuotė padeda gydyti kai kurias ligas: rachitą, žvynelinę, egzemą. Saulės spinduliai atlieka ir dezinfekcijos bei sterilizacijos funkciją – naikina virusus ir bakterijas (pvz., lauke džiovinamuose skalbiniuose).

Saulės spinduliai sužadina įvairias teigiamas biologines žmogaus organizmo reakcijas, jie veikia  mūsų nuotaiką, todėl saikingas buvimas saulėje gali padėti išvengti sezoninės depresijos.

Neigiamas saulės spindulių poveikis

Kuo daugiau per gyvenimą žmogus gauna ultravioletinių spindulių, tuo didesnė tikimybė susirgti odos vėžiu. UV turi poveikį kai kurių ligų bei susirgimų atsiradimui ar spartesniam vystymuisi.

Akių pažeidimai.

Fotokeratitas – ragenos uždegimas ir fotokonjuktivitas – junginės uždegimas. Abu sutrikimai yra laikini ir atsiranda dėl per didelės UV spinduliuotės dozės.

Katarakta – akies lęšiuko padrumstėjimas, kai jis pamažu netenka skaidrumo iki visiško susidrumstimo. Katarakta yra viena pagrindinių aklumo priežasčių pasaulyje. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, iki 20 proc. kataraktos atvejų gali būti sukelta UV spinduliuotės.

Odos pažeidimai.

Odos nudegimas – trumpalaikis odos pakenkimas, sukeltas intensyvių saulės spindulių. Didelės UV dozės pakenkia bei suniokoja ląsteles, esančias viršutiniame odos sluoksnyje. Švelniausia nudegimo saulėje forma – odos paraudimas. Stipriai nudegus saulėje gali atsirasti pūslių, oda pradeda luptis. O tai skausminga, taip pat lieka baltos naujos odos sritys, kurios yra neapsaugotos ir žymiai jautresnės UV spinduliuotei.

Priešlaikinis odos senėjimas atsiranda dėl neigiamo saulės spindulių poveikio, kuris laikui bėgant odą padaro storesne, raukšlėta, kieta. Ji praranda elastingumą, pakeičia spalvą. Kadangi oda veikiama pamažu ir tolygiai, neigiamas poveikis pasireiškia po daugelio metų nuo tada, kai asmuo buvo smarkiai veikiamas saulės.

Imuninė sistema.

Imuninė sistema – tai kūno gynybinis mechanizmas, kurio funkcija – ginti žmogų nuo kenksmingų mikroorganizmų ir įvairių svetimkūnių. Įprastai šis mechanizmas efektyviai atpažįsta ir reaguoja į organizmą puolančius mikroorganizmus. Tačiau naujausios studijos rodo, kad ultravioletinė spinduliuotė gali slopinti imunitetą, sumažinti jo atsparumą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, saulės spinduliuotė gali padidinti virusinių, bakterinių, parazitinių ir grybelinių infekcijų riziką. Negana to, aukštas UV spinduliuotės lygis gali sumažinti vakcinų veiksmingumą.

Kaip tinkamai apsisaugoti nuo kenksmingų saulės spindulių?

Norint sumažinti žalingą UV spindulių poveikį odai, rekomenduojama nuolat naudoti nuo UV spinduliuotės apsaugančias priemones, kurios blokuoja arba išsklaido ultravioletinę spinduliuotę. Dažniausiai naudojami apsauginiai kremai, turintys SPF skaičių.

SPF (angl. Sun Protection Factor) – tai apsaugos nuo saulės skaičiais išreikštas saulės filtras, kuris pratęsia buvimo saulėje laiką, nufiltruodamas dalį pasiekiančių UVB spindulių. Didesnė SPF reikšmė – stipresnė apsauga, efektyviau sulaikomi UVB spinduliai.

Kad apsaugos priemonės (kremai, losjonai) atliktų savo paskirtį, būtina teisingai naudoti ir laiku atnaujinti. Apsauginius kremus su SPF rekomenduojama tepti 30 min. prieš einant į lauką. Kartoti kas 2 val. (jei gamintojas nenurodė kitaip) ir būtinai po kiekvieno maudymosi.

Priemonės, kurios taip pat apsaugo nuo UV spindulių:

• Apranga. Saulėtomis dienomis patariama dėvėti natūralaus pluošto drabužius. (rekomenduojamos ilgos kelnės ir viršutinės dalies drabužiai ilgomis rankovėmis).
• Galvos apdangalas. Patariama dėvėti plačiakraštes skrybėles arba kepures su snapeliu.
• Vengti tiesioginės saulės spindulių, ypač nuo 11 iki 16 val. Rekomenduojama likti šešėlyje, o saulės vonioms skirti ankstyvą ryto ar vėlesnės popietės laiką.
• Akių apsaugai naudoti akinius su UVA ir UVB filtrais. Atkreipiame dėmesį, kad lęšiai ir paprasti akiniai neapsaugo akių nuo ultravioletinių spindulių.
• Gerti daug skysčių: mineralinio vandens ar vandens su citrina, šviežių sulčių, kurias galima praskiesti vandeniu, arbatos. Vengti putojančių, kofeino turinčių gėrimų, nes juos vartojant audiniai netenka daug vandens.
• Stebėti UV spinduliuotės indeksą (UVI), t. y. rodiklį, įvertinantį UV spinduliuotės intensyvumą.  Kuo aukštesnės UVI indekso reikšmės yra fiksuojamos, tuo stipriau UV spinduliai sukelia neigiamą poveikį žmogaus sveikatai (ypatingai pažeidžiama oda ir akys).  Lietuvoje UVI svyruoja nuo 1 (žemas) iki 8 (labai aukštas).
• Atkreiptinas dėmesys, kad iki šios dienos nėra visiškos apsaugos priemonės nuo UV  spindulių, todėl rekomenduojama nuolat ir kompleksiškai naudoti nuo UV apsaugančias priemones.

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu vertėtų saikingai mėgautis saulės spinduliais. Saulės šviesa yra būtina gerai sveikatai palaikyti, tačiau labai svarbu suprasti ir jos neigiamą poveikį bei laiką saulėkaitoje leisti atsakingai.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė

įrašas ULTRAVIOLETINIŲ SPINDULIŲ POVEIKIS: NAUDA IR ŽALA nuoroda Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Plačiau