• „Optimizmas – ne tik sveikatos požymis, bet dar ir veiksmingiausia priemonė, sauganti nuo ligų.“ S. Smailsas
  • „Nudžiuginti savo artimą – pats geriausias dalykas.“ Peteris Rozegeris
  • „Rask laiko juoktis – tai sielos muzika.“ Motina Teresė
  • „Nurimusiam protui paklūsta Visata.“   Laozi
  • „Visos žmogaus menkystės kyla iš nesugebėjimo vienam ramiai pasėdėti kambaryje.“  Blaise Pascal
  • „Kiekvieną rytą gimstame iš naujo. Ką veiksime šiandien yra tai, kad svarbiausia.“ Jack Kornfield
  • „Bandyk būti laimingas, nes tik tokie žmonės gali ir kitus padaryti laimingais.“ Zbigniew Herbert
  • „Laimei pakanka ir vienos akimirkos.“ Aloyzas Sušinskas
  • „Laimingas tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi darbais, kuriuos padarė.“ Johann Wolfgang von Goethe
  • „Tikslas yra ne būti geresniam už kitą, bet būti geresniam už ankstesnį save.“ Dalai Lama XIV
  • „Geras įprotis privalo pašalinti tai, ką įdiegė blogas.“ Seneka
  • „Juk tai, ko ieškome, galima rasti vienoje rožėje arba truputėlyje vandens.“ Antuanas de Sent-Egziuperi
  • „Mylėti - tai būti kažkuo daugiau negu esi.“ Oskaras Vaildas
  • „Laimės taisyklė: kažką daryti, kažką mylėti, kažko tikėtis.“ Imanuelis Kantas
  • „Norint prieiti tikslą, pirmiausia reikia eiti.“ Onorė de Balzakas
  • „Verčiau tobulai padaryti dalelę darbo, negu prastai dešimteriopai daugiau.“ Aristotelis
  • „Laimės paslaptis – tai sugebėjimas gerėtis visais pasaulio stebuklais.“ Bruno Ferrero
  • „Gyvenimas nenumatė padaryti iš mūsų tobulybės. Tobulybių vieta muziejuje.“ Erichas Marija Remarkas
  • „Jei jums nepatinka oras, palaukite truputį.“ Markas Tvenas
  • „Neprotinga bijoti to, kas neišvengiama.“ I. Kantas
  • „Didžiausias malonumas – slapta atlikti gerą darbą, apie kurį žmonės sužino atsitiktinai.“ Charles Lamb
  • „Galbūt teigiamas požiūris neišspręs visų jūsų problemų, tačiau įtikins pakankamai žmonių, kad verta įdėti pastangų.“ Herm Albright
  • „Liepsnojantis entuziazmas, palaikomas sveiko proto ir atkaklumo, yra kokybė, kuri dažniausiai tampa sėkme.“ Dale Carnegie
  • „Jeigu negalite pamaitinti šimto žmonių, pamaitinkit bent vieną.“ Motina Teresa
  • „Laimės paslaptis: atrask ir gyvenk pagal savo pašaukimą.“ Jonathan Haidt
  • „Jei norite šviesa nutvieksti kitus, nešiokitės saulę savyje.“ Romainas Rolandas
  • „Gyvenimas be meilės – tai kaip metai be vasaros.“ Švedų posakis
  • „Dėkingoje širdyje visuomet yra vasara.“ Celia Thaxter
  • „Pasistenk nebūti žmogumi, kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi.“ Albertas Enšteinas
  • „Mūsų didžiausia silpnybė – nepakankamas užsispyrimas. Jei nori, kad pasisektų – visuomet bandyk dar vieną kartą.“ Tomas Edisonas
  • „Iš tikro dosnus tas, kuris duoda iš to, kas jam pačiam priklauso.“ Seneka
  • „Žmogaus sieloje yra tiek grožio, kad gali nesivaržydamas jį skleisti.“ Nikolajus Gogolis
  • „Nugalėti blogus įpročius galima tik šiandien, o ne rytoj.“ Konfucijus
  • „Valgyti ir gerti dera tiek, kad atkurtum jėgas, o ne jas slopintum.“ Ciceronas
  • „Duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną, gamta įtikinamai sako, kad reikia daugiau klausytis negu kalbėti.“ Plutarchas
  • „Tas, kuris daug ką išdrįsta, neišvengiamai daug kur ir klysta.“ Menandras
  • „Savo sumanymais žmogus visada didis.“ Erichas Marija Remarkas
  • „Nieko nėra amžina, tik kai kas trunka ilgai.“ Seneka
  • „Kiekviena diena yra vakarykštės mokinė.“ Publijus Siras
  • „Džiaukimės tuo, ką turime, neimdami lyginti: niekuomet nebus laimingas tas, kam neramu, jog kitas yra laimingas.“ Seneka
  • „Gerumas – tai vienintelis drabužis, kuris niekuomet nenutriūšta.“ Henris Deividas Toras
  • „Savo sugebėjimus žmogus gali pažinti tik juos išbandęs.“ Seneka
  • „Atkaklumu pasieksi greičiau nei skubumu.“ Viljamas Šekspyras
  • „Gėris – ne mokslas, o veiksmas.“ Romainas Rolandas
  • „Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko.“ Blezas Paskalis
  • „Apie kitą žmogų neįmanoma papasakot todėl, kad svetimą gyvenimą kiekvienas mato sava spalva.“ Jurga Ivanauskaitė
  • „Jeigu atsuksite veidą į saulės šviesą, nematysite šešėlių.“ Hellen Keller
  • „Tikras draugas nepastebi Jūsų nesėkmių ir toleruoja Jūsų pasiekimus.“  Doug Larson
  • „Laimė nėra tai, kas jau paruošta. Ji atsiranda iš tavo paties veiksmų.“ Dalai Lama
  • „Neprotinga bijoti to, kas neišvengiama.“ Imanuelis Kantas
  • „Mažai s svarbu yra tai, ką mes galvojame ar ką mes žinome, ar kuo mes tikime. Svarbiausia yra tai, ką mes darome.“ John Ruskin
  • „Žingsniuoju iš lėto, bet niekada nežengiu atgal.“ Abraham Lincoln
  • „Pasiektas tikslas retai išlaiko tą žavesį, kurį turėjo tuomet, kai jo siekėme.“ Plinijus
  • „Aš svajosiu plačiai atmerkęs akis, tačiau žvelgsiu atgal užsimerkęs.“ Tony Arata
  • „Buvimas savimi pasauliui duoda kažką nuostabaus – to, ko dar nėra jam buvę.“ Edwinas Elliotas
  • „Būk tylus, kad gyvenimas galėtų kalbėti.“ Nicholasas Chamfortas
  • „Kartais jūs nesužinosite momento vertės iki tol, kol tai netaps prisiminimu.“ Dr. Seussas
  • „Meilė prasideda namuose.“ Motina Teresė
  • „Jeigu gali apie tai svajoti, vadinasi, gali tai padaryti.“ Waltas Disney
  • „Pabandykite būti vaivorykšte kieno nors debesyse.“ Maya Angelou
  • „Kūnas – tai sodas, kurio sodininkas mūsų valia.“ Viljamas Šekspyras
  • „Nepaisydami prognozių, gyvenkite taip, lyg būtų pavasaris.“ Lily Pulitzer
  • „Užsirašyk tai savo širdyje – kiekviena diena yra geriausia metų diena.“ R. V. Emersonas
  • „Laimė – kaip sveikata: jeigu jos nepastebi, vadinasi ji yra.“  I. S. Turgenevas
  • „Nebus laimingas tas, kuris nemano esąs laimingas.“ D. Baird
  • „Sveikata žmogaus akyse niekada nepraranda vertės, nes net ir apsirūpinus, prabangoje be sveikatos gyventi gera nebūna.“ N. G. Černiševskis
  • „Niekas nesuteiks Jums ramybės, tik Jūs pats.“ R. V. Emersonas
  • „Sveikata yra tokia pat užkrečiama kaip ir ligos.“ R. Rolanas
  • „Koks gražus būna gyvenimas, jei padarai ką nors gero ir teisingo.“ Fiodoras Dostojevskis
  • „Kiekviena Jūsų mintis – tai energija, kuri arba suteikia Jums sparnus, arba sekina Jūsų jėgas.“ W. Dyer
  • „Sveikata ir už auksą brangesnė.“ Lietuvių patarlė
  •  

Kėdainių r.TARPTAUTINĖ KOVOS SU NARKOMANIJA IR NARKOTIKŲ KONTRABANDA DIENA
tarptautine-kovos-su-narkomanija-ir-narkotiku-kontrabanda-diena

TARPTAUTINĖ KOVOS SU NARKOMANIJA IR NARKOTIKŲ KONTRABANDA DIENA

1987 m. gruodžio 7 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja nusprendė paskelbti birželio 26 d. Tarptautine kovos su narkotikais ir narkotikų kontrabanda diena. Tokiu būdu norėdama išreikšti savo pasiryžimą stiprinti veiksmus ir bendradarbiavimą siekiant tikslo sukurti tarptautinę visuomenę be piknaudžiavimo narkotikais. Pagrindinis šios dienos tikslas atkreipti dėmesį kokią žalą kelia neteisėtos narkotinės medžiagos mūsų visuomenėje ir skleisti informaciją apie vartojimo pasekmes, bei kaip kovoti su problema.

Jei bendradarbiausime, visi kartu galime išspręsti pasaulinę narkotikų problemą, o šiais metais Tarptautinės kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda dienos šūkis – „spręsti su narkotikais susijusias problemas sveikatos ir humanitarinių krizių metu“. Nuo karo zonų iki pabėgėlių stovyklų iki smurto draskomų bendruomenių – žmonėms visose pasaulio vietose labai reikia pagalbos. Šiais metais Jungtinių tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuras sprendžia tarptautinius su narkotikais susijusius iššūkius, kylančius iš krizinių situacijų. Toliau pasisakydami už labiausiai pažeidžiamų asmenų, įskaitant vaikus ir jaunimą, teisę į sveikatą.

Kiekvienas iš mūsų galime atlikti savo vaidmenį dalindamiesi tikrais faktais apie narkotikų situaciją – nuo pavojaus sveikatai ir pasaulinės narkotikų problemos sprendimo būdų iki įrodymais pagrįstų prevencijos, gydymo ir priežiūros išteklių krizių metu.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ,,Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita” 2022m.

Bendras vertinimas rodo, kad narkotikų prieinamumas ir vartojimas tebėra didelis visoje Europos Sąjungoje, tačiau tarp šalių yra didelių skirtumų. Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje bent kartą neteisėtų narkotikų yra vartoję maždaug 83,4 mln. arba 29 proc. suaugusiųjų (15–64 metų amžiaus), tarp juos vartojusiųjų daugiau yra vyrų (50,5 mln.) nei moterų (33 mln.). Kanapės tebėra plačiausiai vartojama medžiaga: per pastaruosius 12 mėnesių Europoje šį narkotiką vartojo daugiau kaip 22 mln. suaugusiųjų. Stimuliantai yra antra pagal dažnumą vartojama medžiaga. Apskaičiuota, kad per paskutinius 12 mėnesių kokainą vartojo 3,5 mln. suaugusiųjų, MDMA – 2,6 mln. ir amfetaminų – 2 mln. Per paskutinius 12 mėnesių
heroiną ar kitą neteisėtą opioidą vartojo maždaug 1 mln. europiečių. Nors opioidų vartojimo paplitimas mažesnis nei kitų narkotikų, opioidai vis dar sudaro didžiausią su neteisėtų narkotikų vartojimu siejamos žalos dalį.

Šiuo metu vis labiau pripažįstama, kad narkotikų vartojimas yra susijęs su įvairiomis aktualiausiomis šiandieninėmis sveikatos ir socialinėmis problemomis bei apsunkina šių socialinių problemų sprendimą. Tarp problemų galima paminėti psichikos sveikatos sutrikimus ir žalojimąsi, benamystę, jaunimo nusikalstamumą ir pažeidžiamų asmenų bei bendruomenių išnaudojimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dauguma asmenų, kurie turi problemų dėl narkotikų vartojimo, vartoja kelias skirtingas narkotines ir psichotropines medžiagas.

Pietų Amerika, Vakarų Azija ir Šiaurės Afrika tebėra svarbūs regionai, iš kurių neteisėti narkotikai įvežami į Europą, o Kinija ir Indija yra svarbios naujų psichoaktyviųjų medžiagų kilmės šalys. Taip pat, pranešama, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai) ir susijusios cheminės medžiagos dažniausiai gaunami iš Kinijos. Pastarieji pokyčiai Europos neteisėtų narkotikų rinkoje yra narkotikų gamybos inovacijos ir novatoriški kontrabandos būdai, besiformuojantys nauji kontrabandos keliai ir Europos bei ne Europos organizuoto nusikalstamumo tinklų partnerystės.

Europoje taip pat gaminami kanapių produktai ir sintetiniai narkotikai; kanapės paprastai gaminamos vartojimui Europoje, o sintetiniai narkotikai taip pat gaminami ir ne ES rinkoms. 2020 m. aptikta ir demontuota daugiau kaip 350 laboratorijų, o taikomų gamybos procesų įvairovė taip pat akivaizdi, aptinkama vis daugiau vidutinio ir didelio masto gamybos vietų.

Lietuvoje psichotropinių medžiagų vartojimas yra mažesnis nei Europos sąjungos vidurkis, tačiau tikrai negalime atsipalaiduoti.

Jau nuo vaikystės ir ankstyvosios paauglystės itin svarbu pradėti kalbėtis su vaiku apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamus pavojus.

Lietuvos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 18 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikus (1-12 klasių) auginančių tėvų, duomenimis, 95 proc. tėvų yra kalbėję su savo vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų žalą ir keliamą pavojų. Dažniausiai tėvai kalbasi su savo vaikais apie alkoholio vartojimo (85 proc.), rūkymo (81 proc.), elektroninių cigarečių (71 proc.), energinių gėrimų (67 proc.) ar narkotikų (59 proc.) vartojimo keliamą pavojų.

Apklausos duomenimis, 8 proc. tėvų nuo pokalbių su vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamą pavojų sulaiko informacijos trūkumas, tėvams neramu, kad vaikai žino daugiau ir pritrūks argumentų. 11 proc. tėvų bijo sužadinti vaikų susidomėjimą, o 15 proc. mano, kad jų vaikai dar per maži tokiems pokalbiams.

Dažnai tėvams kalbant su vaikais kyla ir kita problema, nemaža dalis tėvų rūko, vartoja alkoholį. Jeigu tėvai, aiškindami vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamą žalą, patys vartos šias medžiagas – vaikams bus sunku priimti informaciją. Ypač jaunesnio amžiaus vaikai mokosi stebėdami, kartodami ir išbandydami tai, ką pamatė, ar  imituodami tėvų veiksmus. Todėl tėvelių gyvensenos ypatumai yra svarbus aspektas formuojantis vaikų gyvenseną.

Tos pačios apklausos metu 8 proc. dalyvavusių tėvų nurodė, kad yra susidūrę su vaikų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema. Iš jų 59 proc. problemą sprendė patys, nesikreipdami niekur pagalbos. 28 proc. tėvų dėl tokių problemų kreipėsi pagalbos į mokyklos specialistą (psichologą, socialinį pedagogą, visuomenės sveikatos specialistą ar kt.), 10 proc. – į priklausomybės ligų centrą, 9 proc. – į psichikos sveikatos centrą, 7 proc. – į pedagoginę psichologinę tarnybą, dar 8 proc. – kitur.

Naudingos nuorodos:

https://kaveikiavaikai.lt/

https://ntakd.lrv.lt/lt/naujienos/pagalba-tevams

Parengta pagal:

https://ntakd.lrv.lt/lt/naujienos/pagalba-tevams

NTAKD tyrimo ,,Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2021″ rezultatus

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ,,Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita” 2022m.

Parengė Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenė sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Rima Proscevičiūtė

Plačiau

jj

Nunc interdum sapien ut mauris maxi us consectetur porta nunc. Con vallislo em ipsum dolor sit amet onsec tet.

Working hour

Mon – Fri: 9 a.m. – 5 p.m.
Sat – Sun: Closed

650 Birmingham St,
London 3000, UK

Follow us: