• „Optimizmas – ne tik sveikatos požymis, bet dar ir veiksmingiausia priemonė, sauganti nuo ligų.“ S. Smailsas
  • „Nudžiuginti savo artimą – pats geriausias dalykas.“ Peteris Rozegeris
  • „Rask laiko juoktis – tai sielos muzika.“ Motina Teresė
  • „Nurimusiam protui paklūsta Visata.“   Laozi
  • „Visos žmogaus menkystės kyla iš nesugebėjimo vienam ramiai pasėdėti kambaryje.“  Blaise Pascal
  • „Kiekvieną rytą gimstame iš naujo. Ką veiksime šiandien yra tai, kad svarbiausia.“ Jack Kornfield
  • „Bandyk būti laimingas, nes tik tokie žmonės gali ir kitus padaryti laimingais.“ Zbigniew Herbert
  • „Laimei pakanka ir vienos akimirkos.“ Aloyzas Sušinskas
  • „Laimingas tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi darbais, kuriuos padarė.“ Johann Wolfgang von Goethe
  • „Tikslas yra ne būti geresniam už kitą, bet būti geresniam už ankstesnį save.“ Dalai Lama XIV
  • „Geras įprotis privalo pašalinti tai, ką įdiegė blogas.“ Seneka
  • „Juk tai, ko ieškome, galima rasti vienoje rožėje arba truputėlyje vandens.“ Antuanas de Sent-Egziuperi
  • „Mylėti - tai būti kažkuo daugiau negu esi.“ Oskaras Vaildas
  • „Laimės taisyklė: kažką daryti, kažką mylėti, kažko tikėtis.“ Imanuelis Kantas
  • „Norint prieiti tikslą, pirmiausia reikia eiti.“ Onorė de Balzakas
  • „Verčiau tobulai padaryti dalelę darbo, negu prastai dešimteriopai daugiau.“ Aristotelis
  • „Laimės paslaptis – tai sugebėjimas gerėtis visais pasaulio stebuklais.“ Bruno Ferrero
  • „Gyvenimas nenumatė padaryti iš mūsų tobulybės. Tobulybių vieta muziejuje.“ Erichas Marija Remarkas
  • „Jei jums nepatinka oras, palaukite truputį.“ Markas Tvenas
  • „Neprotinga bijoti to, kas neišvengiama.“ I. Kantas
  • „Didžiausias malonumas – slapta atlikti gerą darbą, apie kurį žmonės sužino atsitiktinai.“ Charles Lamb
  • „Galbūt teigiamas požiūris neišspręs visų jūsų problemų, tačiau įtikins pakankamai žmonių, kad verta įdėti pastangų.“ Herm Albright
  • „Liepsnojantis entuziazmas, palaikomas sveiko proto ir atkaklumo, yra kokybė, kuri dažniausiai tampa sėkme.“ Dale Carnegie
  • „Jeigu negalite pamaitinti šimto žmonių, pamaitinkit bent vieną.“ Motina Teresa
  • „Laimės paslaptis: atrask ir gyvenk pagal savo pašaukimą.“ Jonathan Haidt
  • „Jei norite šviesa nutvieksti kitus, nešiokitės saulę savyje.“ Romainas Rolandas
  • „Gyvenimas be meilės – tai kaip metai be vasaros.“ Švedų posakis
  • „Dėkingoje širdyje visuomet yra vasara.“ Celia Thaxter
  • „Pasistenk nebūti žmogumi, kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi.“ Albertas Enšteinas
  • „Mūsų didžiausia silpnybė – nepakankamas užsispyrimas. Jei nori, kad pasisektų – visuomet bandyk dar vieną kartą.“ Tomas Edisonas
  • „Iš tikro dosnus tas, kuris duoda iš to, kas jam pačiam priklauso.“ Seneka
  • „Žmogaus sieloje yra tiek grožio, kad gali nesivaržydamas jį skleisti.“ Nikolajus Gogolis
  • „Nugalėti blogus įpročius galima tik šiandien, o ne rytoj.“ Konfucijus
  • „Valgyti ir gerti dera tiek, kad atkurtum jėgas, o ne jas slopintum.“ Ciceronas
  • „Duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną, gamta įtikinamai sako, kad reikia daugiau klausytis negu kalbėti.“ Plutarchas
  • „Tas, kuris daug ką išdrįsta, neišvengiamai daug kur ir klysta.“ Menandras
  • „Savo sumanymais žmogus visada didis.“ Erichas Marija Remarkas
  • „Nieko nėra amžina, tik kai kas trunka ilgai.“ Seneka
  • „Kiekviena diena yra vakarykštės mokinė.“ Publijus Siras
  • „Džiaukimės tuo, ką turime, neimdami lyginti: niekuomet nebus laimingas tas, kam neramu, jog kitas yra laimingas.“ Seneka
  • „Gerumas – tai vienintelis drabužis, kuris niekuomet nenutriūšta.“ Henris Deividas Toras
  • „Savo sugebėjimus žmogus gali pažinti tik juos išbandęs.“ Seneka
  • „Atkaklumu pasieksi greičiau nei skubumu.“ Viljamas Šekspyras
  • „Gėris – ne mokslas, o veiksmas.“ Romainas Rolandas
  • „Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko.“ Blezas Paskalis
  • „Apie kitą žmogų neįmanoma papasakot todėl, kad svetimą gyvenimą kiekvienas mato sava spalva.“ Jurga Ivanauskaitė
  • „Jeigu atsuksite veidą į saulės šviesą, nematysite šešėlių.“ Hellen Keller
  • „Tikras draugas nepastebi Jūsų nesėkmių ir toleruoja Jūsų pasiekimus.“  Doug Larson
  • „Laimė nėra tai, kas jau paruošta. Ji atsiranda iš tavo paties veiksmų.“ Dalai Lama
  • „Neprotinga bijoti to, kas neišvengiama.“ Imanuelis Kantas
  • „Mažai s svarbu yra tai, ką mes galvojame ar ką mes žinome, ar kuo mes tikime. Svarbiausia yra tai, ką mes darome.“ John Ruskin
  • „Žingsniuoju iš lėto, bet niekada nežengiu atgal.“ Abraham Lincoln
  • „Pasiektas tikslas retai išlaiko tą žavesį, kurį turėjo tuomet, kai jo siekėme.“ Plinijus
  • „Aš svajosiu plačiai atmerkęs akis, tačiau žvelgsiu atgal užsimerkęs.“ Tony Arata
  • „Buvimas savimi pasauliui duoda kažką nuostabaus – to, ko dar nėra jam buvę.“ Edwinas Elliotas
  • „Būk tylus, kad gyvenimas galėtų kalbėti.“ Nicholasas Chamfortas
  • „Kartais jūs nesužinosite momento vertės iki tol, kol tai netaps prisiminimu.“ Dr. Seussas
  • „Meilė prasideda namuose.“ Motina Teresė
  • „Jeigu gali apie tai svajoti, vadinasi, gali tai padaryti.“ Waltas Disney
  • „Pabandykite būti vaivorykšte kieno nors debesyse.“ Maya Angelou
  • „Kūnas – tai sodas, kurio sodininkas mūsų valia.“ Viljamas Šekspyras
  • „Nepaisydami prognozių, gyvenkite taip, lyg būtų pavasaris.“ Lily Pulitzer
  • „Užsirašyk tai savo širdyje – kiekviena diena yra geriausia metų diena.“ R. V. Emersonas
  • „Laimė – kaip sveikata: jeigu jos nepastebi, vadinasi ji yra.“  I. S. Turgenevas
  • „Nebus laimingas tas, kuris nemano esąs laimingas.“ D. Baird
  • „Sveikata žmogaus akyse niekada nepraranda vertės, nes net ir apsirūpinus, prabangoje be sveikatos gyventi gera nebūna.“ N. G. Černiševskis
  • „Niekas nesuteiks Jums ramybės, tik Jūs pats.“ R. V. Emersonas
  • „Sveikata yra tokia pat užkrečiama kaip ir ligos.“ R. Rolanas
  • „Koks gražus būna gyvenimas, jei padarai ką nors gero ir teisingo.“ Fiodoras Dostojevskis
  • „Kiekviena Jūsų mintis – tai energija, kuri arba suteikia Jums sparnus, arba sekina Jūsų jėgas.“ W. Dyer
  • „Sveikata ir už auksą brangesnė.“ Lietuvių patarlė
  •  

Šiaulių r.SOCIALINIŲ TINKLŲ POVEIKIS SVEIKATAI
socialiniu-tinklu-poveikis-sveikatai

SOCIALINIŲ TINKLŲ POVEIKIS SVEIKATAI

XXI amžiuje daugumai žmonių šiuolaikinės informacinės technologijos (kitaip – elektroninės socialinės medijos, tai yra televizorius, planšetė, išmanusis telefonas, kompiuteris ir kiti prietaisai, turintys didesnį ar mažesnį ekraną; IT) ir jų naudojimas tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Dabar mažai ką stebina vaizdas, kai jaunų žmonių kompanijoje sklendi tyla ir kiekvienas yra įnikęs į savo telefonų ekranus. Tyrimai atskleidžia, kad socialinių tinklų populiarumas tik didėja. Didžiausią šių socialinių tinklų vartotojų dalį sudaro jauno amžiaus asmenys. Apie 57 proc. socialinių tinklų vartotojų yra 18-29 metų amžiaus ir turi asmeninį profilį keliose skirtingose socialinių tinklų paskyrose. Taip pat neretai pasitaiko, kad žmogus nesugeba racionaliai riboti laiką, skiriamą socialiniams tinklams – žadėjęs skirti tam dešimt minučių, nustemba pamatęs, kad jau praėjo valanda.

IT įtaka vaikams

Mažų vaikų psichinės sveikatos tyrimų rezultatai rodo, kad per ne lyg didelė sensorinė stimuliacija ankstyvame amžiuje siejama su dėmesio sunkumais, bendrai prastesne savireguliacija. Manoma, kad didesnis IT naudojimas gali sutrumpinti tėvų ir vaiko tiesioginio bendravimo laiką, kuris ypač svarbus kognityvinei, kalbinei ir emocinei raidai. Vis dėlto vieningai su tariama, kad, jeigu buvimo prie ekranų trukmė yra itin ilga (daugiau nei 0,5 val. vaikams iki dvejų metų ar ilgesnė nei 2 val. vyresniems vaikams), tai jau turi žalingą poveikį. Be to, teigiama reikšmė gali būti stebima tik vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų atveju ir tik tada, kai stebimas turinys atitinka vaiko amžių.

Kalbant apie mažų vaikų fizinės sveikatos ir IT sąsajas, dažnai analizuojamas IT poveikis vaikų miego pradžiai, miego eigai ir trukmei. Laikas, praleistas prie ekranų, siejamas su ilgesne užmigimo, trumpesne bendra miego trukme ir įvairiais miego eigos sutrikimais. Tyrimais atskleista, kad vaikų miegą gali sutrikdyti ir IT ekranuose stebimas smurtas ar kitoks grėsmingas turinys. Ikimokyklinio amžiaus vaikų dažnesni prabudimai naktį yra susiję su suaugusiesiems skirtų filmų žiūrėjimu. Taigi, vaikų prie ekranų leidžiamas laikas bendrai gali sietis su chaotiškesne namų aplinka, nenuosekliomis taisyklėmis, prastesne miego higiena ir nuolatinių miego įpročių neturėjimu.

Atlikti sensacingi tyrimai akivaizdžiai įrodė, kad daugelis šiuolaikinių vaikų lauke praleidžia tik apie keturias valandas per savaitę. Sumažėjus fiziniam aktyvumui, ne tik sutrinka medžiagų apykaita, dėl ko daugėja nutukusių žmonių, vystosi įvairūs stuburo iškrypimai, bet ir daugėja susirgimų su tuo susijusiomis nervų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Kodėl naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis reikalingas saikas?

Internetas – tai gigantiška informacijos talpykla. Informacinės technologijos savaime nėra nei geros, nei blogos. Šiuolaikinės technologijos padeda mokytis ir bendrauti bei plėsi akiratį, tačiau jas naudojant yra būtinas balansas bei nuosaikumas. Informacijos kaitos intensyvumas bei greitis suteikia nerealią galimybę išgyventi vis kitus pojūčius bei jausmus, neribotai keliauti laike ir erdvėje bei pabėgti nuo kasdienybės. Kadangi žmogus yra sociali būtybė, realiame gyvenime realizuojanti savo poreikius bendravimu, kai jo trūksta, pradedama ieškoti kitų alternatyvių bendravimo būdų. Įvairūs internetiniai tinklai suteikia neribotą galimybę užmegzti kontaktus su žmonėmis iš viso pasaulio bei, sukuriant savo individualią tapatumo erdvę, realizuoti neįtikėtinas idėjas.

Kuo pasireiškia informacinio nuovargio sindromas?

Informacinio nuovargio sindromo (angl. information fatigue sindrome) įtaka sveikatai pasireiškia:

– nerimu ir nemiga (galvoje nuolat sukasi dienos įvykiai bei mintys apie tai, kad po nakties viskas gali pasikeisti);

– nuolatiniu noru ieškoti naujos informacijos (gal atsirado kas nors naujo);

– sumažėjusia sprendimų priėmimo galimybe (per daug prieštaringų duomenų, kurie ateina dideliu greičiu, t. y. nėra galimybės juos apgalvoti);

– bloga dėmesio koncentracija;

– neproduktyvus multiveikimas (imasi nuveikti daug darbų, bet iki galo nieko nepadaro, negali susiorganizuoti);

– liguistas skubėjimas (angl. hurry sickness) – skubama viską atlikti kuo greičiau, liguistai bijoma nesuspėti;

– dirglumas ir priešiškumas (kiekvienas delsimas sukelia dirglumą, norisi nedelsiant gauti atsakymus į klausimus, pradeda erzinti aplinkiniai);

– nuolatinis el. pašto, žinučių programėlių ir kt. elektroninės informacijos tikrinimas (angl. plug in) – nuolatinis noras su kuo nors palaikyti kontaktą;

– streso simptomai (padažnėjęs širdies plakimas, kintantis kraujospūdis, skrandžio skausmai).

Taigi, smegenys lyg „perkaista“, sunku susikaupti, sumažėja darbo efektyvumas, krenta savivertė, sutrinka darbų planavimas, atsiranda mentalinė duobė bei abstinentinio sindromo simptomai. Smegenys nuolat yra aktyvioje būsenoje ir nepailsi, ilgainiui prarandamas gebėjimas reguliuoti aktyvumo bei budrumo lygį. Posakis „kas valdo informaciją – tas valdo pasaulį“, matyt, jau nebetenka savo tiesioginės prasmės.

Šiuolaikiniam žmogui svarbesnis ne informacijos kiekis, bet jos kokybė (turinys) bei sugebėjimas atsijoti nereikalingą balastinę informaciją.

Ką daryti, norint išvengti skaitmeninės priklausomybės spąstų?

– riboti prieigą prie skaitmeninių technologijų, nes mokslininkai įspėja, kad vaikai ypač jautriai reaguoja į elektromagnetinių laukų poveikį (iki dvejų metų nerekomenduojama žiūrėti televizoriaus bei žaisti su išmaniosiomis technologijomis, ikimokyklinio amžiaus vaikams tai galima daryti iki pusvalandžio, dešimtmečiams – iki valandos, o vyresniems – iki pusantros valandos per dieną);

– visuomeninės organizacijos, bendruomenės bei sporto klubai turėtų pasitelkti išradingumą bei originalumą, organizuodami įvairius renginius ar fizinio aktyvumo pramogas;

– dažniau visai šeimai išeiti į lauką (pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu, pažaisti kartu su vaikais įvairius lauko žaidimus, padirbėti sode ar darže, pakeliauti ir kt.);

– laikytis darbo su kompiuteriu higienos taisyklių (tinkama sėdėjimo poza, kas pusvalandį daryti pertraukas, pažiūrėti į tolį, sėdėti ne ilgiau kaip 3 val. per dieną ir kt.);

– naudinga daryti „informacinės tylos“ dienas (praleisti nors vieną dieną neskaitant jokių naujienų);

– ugdyti savo „informacinę kompetenciją“ (sugebėti surasti, atsirinkti tinkamą ir reikalingą informaciją bei gebėti ją valdyti);

– riboti informacijos kiekį galvojant, kad kuo daugiau informacijos – tuo geriau;

– turėti darbo ir poilsio režimą (darbo reikalų nedaryti namuose, vakarieniaujant, per atostogas ir kt.).

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė

įrašas SOCIALINIŲ TINKLŲ POVEIKIS SVEIKATAI nuoroda Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Plačiau

jj

Nunc interdum sapien ut mauris maxi us consectetur porta nunc. Con vallislo em ipsum dolor sit amet onsec tet.

Working hour

Mon – Fri: 9 a.m. – 5 p.m.
Sat – Sun: Closed

650 Birmingham St,
London 3000, UK

Follow us: