• „Optimizmas – ne tik sveikatos požymis, bet dar ir veiksmingiausia priemonė, sauganti nuo ligų.“ S. Smailsas
  • „Nudžiuginti savo artimą – pats geriausias dalykas.“ Peteris Rozegeris
  • „Rask laiko juoktis – tai sielos muzika.“ Motina Teresė
  • „Nurimusiam protui paklūsta Visata.“   Laozi
  • „Visos žmogaus menkystės kyla iš nesugebėjimo vienam ramiai pasėdėti kambaryje.“  Blaise Pascal
  • „Kiekvieną rytą gimstame iš naujo. Ką veiksime šiandien yra tai, kad svarbiausia.“ Jack Kornfield
  • „Bandyk būti laimingas, nes tik tokie žmonės gali ir kitus padaryti laimingais.“ Zbigniew Herbert
  • „Laimei pakanka ir vienos akimirkos.“ Aloyzas Sušinskas
  • „Laimingas tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi darbais, kuriuos padarė.“ Johann Wolfgang von Goethe
  • „Tikslas yra ne būti geresniam už kitą, bet būti geresniam už ankstesnį save.“ Dalai Lama XIV
  • „Geras įprotis privalo pašalinti tai, ką įdiegė blogas.“ Seneka
  • „Juk tai, ko ieškome, galima rasti vienoje rožėje arba truputėlyje vandens.“ Antuanas de Sent-Egziuperi
  • „Mylėti - tai būti kažkuo daugiau negu esi.“ Oskaras Vaildas
  • „Laimės taisyklė: kažką daryti, kažką mylėti, kažko tikėtis.“ Imanuelis Kantas
  • „Norint prieiti tikslą, pirmiausia reikia eiti.“ Onorė de Balzakas
  • „Verčiau tobulai padaryti dalelę darbo, negu prastai dešimteriopai daugiau.“ Aristotelis
  • „Laimės paslaptis – tai sugebėjimas gerėtis visais pasaulio stebuklais.“ Bruno Ferrero
  • „Gyvenimas nenumatė padaryti iš mūsų tobulybės. Tobulybių vieta muziejuje.“ Erichas Marija Remarkas
  • „Jei jums nepatinka oras, palaukite truputį.“ Markas Tvenas
  • „Neprotinga bijoti to, kas neišvengiama.“ I. Kantas
  • „Didžiausias malonumas – slapta atlikti gerą darbą, apie kurį žmonės sužino atsitiktinai.“ Charles Lamb
  • „Galbūt teigiamas požiūris neišspręs visų jūsų problemų, tačiau įtikins pakankamai žmonių, kad verta įdėti pastangų.“ Herm Albright
  • „Liepsnojantis entuziazmas, palaikomas sveiko proto ir atkaklumo, yra kokybė, kuri dažniausiai tampa sėkme.“ Dale Carnegie
  • „Jeigu negalite pamaitinti šimto žmonių, pamaitinkit bent vieną.“ Motina Teresa
  • „Laimės paslaptis: atrask ir gyvenk pagal savo pašaukimą.“ Jonathan Haidt
  • „Jei norite šviesa nutvieksti kitus, nešiokitės saulę savyje.“ Romainas Rolandas
  • „Gyvenimas be meilės – tai kaip metai be vasaros.“ Švedų posakis
  • „Dėkingoje širdyje visuomet yra vasara.“ Celia Thaxter
  • „Pasistenk nebūti žmogumi, kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi.“ Albertas Enšteinas
  • „Mūsų didžiausia silpnybė – nepakankamas užsispyrimas. Jei nori, kad pasisektų – visuomet bandyk dar vieną kartą.“ Tomas Edisonas
  • „Iš tikro dosnus tas, kuris duoda iš to, kas jam pačiam priklauso.“ Seneka
  • „Žmogaus sieloje yra tiek grožio, kad gali nesivaržydamas jį skleisti.“ Nikolajus Gogolis
  • „Nugalėti blogus įpročius galima tik šiandien, o ne rytoj.“ Konfucijus
  • „Valgyti ir gerti dera tiek, kad atkurtum jėgas, o ne jas slopintum.“ Ciceronas
  • „Duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną, gamta įtikinamai sako, kad reikia daugiau klausytis negu kalbėti.“ Plutarchas
  • „Tas, kuris daug ką išdrįsta, neišvengiamai daug kur ir klysta.“ Menandras
  • „Savo sumanymais žmogus visada didis.“ Erichas Marija Remarkas
  • „Nieko nėra amžina, tik kai kas trunka ilgai.“ Seneka
  • „Kiekviena diena yra vakarykštės mokinė.“ Publijus Siras
  • „Džiaukimės tuo, ką turime, neimdami lyginti: niekuomet nebus laimingas tas, kam neramu, jog kitas yra laimingas.“ Seneka
  • „Gerumas – tai vienintelis drabužis, kuris niekuomet nenutriūšta.“ Henris Deividas Toras
  • „Savo sugebėjimus žmogus gali pažinti tik juos išbandęs.“ Seneka
  • „Atkaklumu pasieksi greičiau nei skubumu.“ Viljamas Šekspyras
  • „Gėris – ne mokslas, o veiksmas.“ Romainas Rolandas
  • „Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko.“ Blezas Paskalis
  • „Apie kitą žmogų neįmanoma papasakot todėl, kad svetimą gyvenimą kiekvienas mato sava spalva.“ Jurga Ivanauskaitė
  • „Jeigu atsuksite veidą į saulės šviesą, nematysite šešėlių.“ Hellen Keller
  • „Tikras draugas nepastebi Jūsų nesėkmių ir toleruoja Jūsų pasiekimus.“  Doug Larson
  • „Laimė nėra tai, kas jau paruošta. Ji atsiranda iš tavo paties veiksmų.“ Dalai Lama
  • „Neprotinga bijoti to, kas neišvengiama.“ Imanuelis Kantas
  • „Mažai s svarbu yra tai, ką mes galvojame ar ką mes žinome, ar kuo mes tikime. Svarbiausia yra tai, ką mes darome.“ John Ruskin
  • „Žingsniuoju iš lėto, bet niekada nežengiu atgal.“ Abraham Lincoln
  • „Pasiektas tikslas retai išlaiko tą žavesį, kurį turėjo tuomet, kai jo siekėme.“ Plinijus
  • „Aš svajosiu plačiai atmerkęs akis, tačiau žvelgsiu atgal užsimerkęs.“ Tony Arata
  • „Buvimas savimi pasauliui duoda kažką nuostabaus – to, ko dar nėra jam buvę.“ Edwinas Elliotas
  • „Būk tylus, kad gyvenimas galėtų kalbėti.“ Nicholasas Chamfortas
  • „Kartais jūs nesužinosite momento vertės iki tol, kol tai netaps prisiminimu.“ Dr. Seussas
  • „Meilė prasideda namuose.“ Motina Teresė
  • „Jeigu gali apie tai svajoti, vadinasi, gali tai padaryti.“ Waltas Disney
  • „Pabandykite būti vaivorykšte kieno nors debesyse.“ Maya Angelou
  • „Kūnas – tai sodas, kurio sodininkas mūsų valia.“ Viljamas Šekspyras
  • „Nepaisydami prognozių, gyvenkite taip, lyg būtų pavasaris.“ Lily Pulitzer
  • „Užsirašyk tai savo širdyje – kiekviena diena yra geriausia metų diena.“ R. V. Emersonas
  • „Laimė – kaip sveikata: jeigu jos nepastebi, vadinasi ji yra.“  I. S. Turgenevas
  • „Nebus laimingas tas, kuris nemano esąs laimingas.“ D. Baird
  • „Sveikata žmogaus akyse niekada nepraranda vertės, nes net ir apsirūpinus, prabangoje be sveikatos gyventi gera nebūna.“ N. G. Černiševskis
  • „Niekas nesuteiks Jums ramybės, tik Jūs pats.“ R. V. Emersonas
  • „Sveikata yra tokia pat užkrečiama kaip ir ligos.“ R. Rolanas
  • „Koks gražus būna gyvenimas, jei padarai ką nors gero ir teisingo.“ Fiodoras Dostojevskis
  • „Kiekviena Jūsų mintis – tai energija, kuri arba suteikia Jums sparnus, arba sekina Jūsų jėgas.“ W. Dyer
  • „Sveikata ir už auksą brangesnė.“ Lietuvių patarlė
  •  

Klaipėdos r.Skandinavų atradimas – šiaurietiškas ėjimas
skandinavu-atradimas-–-siaurietiskas-ejimas

Skandinavų atradimas – šiaurietiškas ėjimas

„Nesitikėkite, kad gydytojai suteiks jums sveikatą, nes jie gydo ligas,  sveikatą reikia užsitikrinti patiems, treniruojantis. Treniruotis – protingai, palaipsniui ir atkakliai.“ N. Amasov“

Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šiais metais pasaulinė šiaurietiško ėjimo diena minima gegužės 21 ir 22 d. Pasaulinė šiaurietiško ėjimo diena – tai vaikščiojimo technikos paminėjimo diena, naudojant šiaurietiškas lazdas, skirta visiems žmonėms: bet kokio amžiaus, skirtingo fizinio pajėgumo ir skirtingų gebėjimų. Šią dieną paminint tūkstančiai dalyvių visame pasaulyje išeina į gatves, takus, parkus, miškus, taip propaguodami ir skatindami fizinį aktyvumą.

Iš kur atsirado šiaurietiškas vaikščiojimas?

Šiaurietiškas ėjimas atsirado dar 1930 metais Suomijoje. Tai buvo slidininkams skirta mankšta. Vėliau šiaurietiškas ėjimas buvo ištyrinėtas moksliškai, aprašyta jo nauda. Po karo, ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje, šiaurietiškas ėjimas iš Suomijos persikėlė ir į kitas šalis – Švediją, Norvegiją, vėliau pasiekė ir Vakarų Europą – Vokietiją, Daniją. Kadangi jis buvo sukurtas Skandinavijoje, pavadinimas Šiaurietiškas ėjimas (Nordic Walking) prigijo. Šiaurietiškas ėjimas Lietuvoje atsirado 2007 metais. Jis populiarėja iki pat šiol ir manoma, kad populiarės ateityje.

Šiaurietiško ėjimo technika remiasi 3 pagrindinėmis taisyklėmis:

  1. Taisyklinga laikysena
  2. Teisingas lazdų naudojimas
  3. Taisyklinga ėjimo technika

Šiaurietiško ėjimo nauda

Šiaurietiškas ėjimas gali būti net 47 proc. veiksmingesnis nei greitas ėjimas ar bėgimas, priklausomai nuo jo intensyvumo, kadangi ėjimui su lazdomis naudojama ne tik apatiniai, bet ir viršutiniai kūno raumenys, kurie įprasto ėjimo metu nėra stimuliuojami (krūtinės raumenys, trigalvis raumuo, dvigalvis raumuo, pečių juostos ir kaklo raumenys). Apatinė kūno dalis gauna tradicinio ėjimo ar greito ėjimo naudą, o lazdos įdarbina viršutinę kūno dalį. Taip pat šiaurietiškas ėjimas gerina širdies ir kvėpavimo darbą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Reguliarus vaikščiojimas su lazdomis, gali padėti sustiprinti stuburo raumenis, pagerinti pusiausvyrą ir sumažinti kaklo skausmus. Tai yra kūno treniruotė, kurią galime praktikuoti ištisus metus įvairiose vietose mieste ar gamtoje (pėsčiųjų takai, miškai, parkai ar paplūdimiai).

Ėjimo nauda:

  • dirba apie 90 proc. viso kūno raumenų;
  • vaikštant šiaurietiškomis lazdomis, sudeginama daugiau nei 400 kcal per valandą, 47 proc. daugiau nei vaikštant įprastai;
  • stiprinama viršutinė rankų ir užpakalinė pečių juostos dalis bei krūtinės raumenys;
  • sumažinama apkrova kelių sąnariams;
  • padeda formuoti taisyklingą laikyseną bei stiprina stuburą ir nugaros raumenis;
  • nereikalauja fizinio pasiruošimo, todėl tinka visiems.

Fizinio aktyvumo svarba

Visi naujausi psichologiniai ir fiziologiniai tyrimai patvirtina, kad mūsų kūnas ir siela yra visuma bei veikia vienas kitą. Jei esame prastos fizinės formos, mus dažniau aplanko liūdnos, pesimistinės mintys, mažėja produktyvumas darbe, atsiranda įtampa asmeniniuose santykiuose. Jei mūsų kūnas yra sveikas, smegenys gauna pakankamai deguonies, esame kūrybiški ir energingi, kasdienius darbus atliekame greitai ir su malonumu.

Maždaug po 30 minučių aktyvios aerobinės veiklos organizmas išskiria vadinamuosius „laimės hormonus“ – serotoniną ir endorfiną. Šios medžiagos veikia atpalaiduojančiai, o išsiskyręs dopaminas žadina fantaziją ir kūrybiškumą. Jausmai, kurie atsiranda po reguliarių treniruočių, vadinami „bėgiojimo euforija“.

Dauguma žmonių jau po pirmų treniruočių būna maloniai nustebinti šiaurietiško ėjimo metu gimusių naujų idėjų ir sprendimų, lengvumo ir optimizmo jausmo. Tai yra mūsų smegenyse veikiančios laboratorijos darbo rezultatas. Ji pagaliau gavo „žaliavų“ bei pakankamą deguonies kiekį, kad galėtų „pagaminti“ stresą slopinančių hormonų, kurie puikiausiai susidoroja su virusais ir liūdnomis mintimis bei skatina kūrybišką mąstymą.

Tinkamai apsirengus, šiaurietišką ėjimą galima praktikuoti bet kokiu oru, bet kokiu metų laiku.

Šiaurietiško ėjimo pagrindai

  • Lazdas laikykite lengvai (nespauskite jų per stipriai). Ištiesę pirštus mojuokite lazdas pirmyn ir atgal, vienu ritmu (priešingomis kryptimis).
  • Einant rankos turi būti tiesios, bet neįtemptos per alkūnes. Judesys atliekamas iš peties.
  • Atkreipkite dėmesį: kūno padėtis turėtų būti beveik vertikali, neženkliai pasvirusi pirmyn. Pečiai – atsipalaidavę ir nusvirę, o lazdos laikomos prie kūno.
  • Šiaurietiško ėjimo lazdos visų judesių metu išlieka pasvirusios, o lazdos rankena turi laisvai judėti Jūsų delne (suspauskite ir atidarykite delnus, kad lazdos galėtų lengvai judėti).
  • Kojas lengvai sulenkite per kelius ir žingsnį dėkite priešinga lazdos pusei. Žingsnio ilgis turėtų būti didesnis negu įprastai.
  • Pečiai juda priešinga kryptimi negu kojos. Svarbiausia yra žingsnius ir rankų mostus atlikti vienu ritmu (judesiai pirmyn ir atgal atliekami didele amplitude).

Jei sergate, vartojate vaistus arba gydytojai jums rekomendavo riboti fizinį aktyvumą, prieš pradėdami šiaurietiško ėjimo treniruotes, pasikonsultuokite su gydytoju.

Kviečiame visus, mokančius ir niekada nebandžiusius šiaurietiško ėjimo, į nemokamus užsiėmimus. Jų metu jau išbandžiusieji šią fizinio aktyvumo formą patobulins savo techniką, o nemokantieji išmoks šio puikaus ir naudingo ėjimo.

Užsiėmimų metu:

  • paaiškinsime, kaip išsirinkti tinkamas lazdas vaikščiojimams;
  • susipažinsite su pagrindinėmis šiaurietiškojo ėjimo taisyklėmis;
  • tobulinsime šiaurietiškojo ėjimo įgūdžius;
  • mankšta su lazdomis ir vaikščiojimas įvairiais atstumais.

 

Daugiau informacijos suteiksime telefonu 865991923 arba el. paštu rosita.virkete@visuomenessveikata.lt

Naudoti šaltiniai:

 

 

 

 

Plačiau

jj

Nunc interdum sapien ut mauris maxi us consectetur porta nunc. Con vallislo em ipsum dolor sit amet onsec tet.

Working hour

Mon – Fri: 9 a.m. – 5 p.m.
Sat – Sun: Closed

650 Birmingham St,
London 3000, UK

Follow us: