Šildymas kietuoju kuru jau praeityje?
Lietuvoje vis dar paplitęs namų šildymas kietuoju kuru, kūrenant malkas, anglis ar kitą neidentifikuotą medžiagą, tačiau reikia pripažinti, kad šis šildymo būdas tampa vis labiau atgyvenusiu pasirinkimu. Šildymą kietuoju kuru reikėtų keisti į aplinkai draugiškesnį būdą.
Patogumas
Pasirinkus alternatyvų šildymo būdą nei kietasis kuras – palengvėja ir šildymo sistemos valdymas – šildymas namuose įjungiamas vieno mygtuko paspaudimu, lengvai galima reguliuoti norimą patalpų temperatūrą. Taip pat galima išvengti ir nemalonių temperatūros šuolių, kai namai greitai užšyla arba jaučiamas ryškus temperatūrų skirtumas skirtingose patalpose. Tinkamai parinkus šildymo įrangos nustatymus, visuose namuose užtikrinama tolygi komfortiška temperatūra.
Oro kokybės gerinimas
Oro kokybei gerinti, kaip praneša Aplinkos ministerija, Vyriausybė yra numačiusi iki 2024 m. visiškai atsisakyti anglių. Aplinkos ministerija taip pat yra sudariusi galimybes gauti ir ES fondų, ir Klimato kaitos programos paramą senai, taršiai kietuoju kuru kūrenamai šildymo įrangai pakeisti naujos kartos granuliniais kietojo biokuro katilais ar šilumos siurbliais. Ši parama teikiama ne vienerius metus, ja gali pasinaudoti bet kurioje šalies vietoje gyvenantis žmogus.
Specialistai informuoja, kad į orą išmetamų teršalų koncentracija Lietuvo vis dar per didelė ir oro užterštumas išlieka viena iš pagrindinių aplinkos problemų, su kuriomis susiduria Europos Sąjungos gyventojai. Aplinkos oro kokybė labai dažnai pablogėja atėjus žiemai ir atšalus orams, kai prasideda šiluminės energijos gamyba energetikos įmonėse. Į orą išmetamų teršalų pagausėja ir dėl individualiuose namuose kūrenamų krosnių, katilų bei židinių.
Kenksmingos pasekmės
Įvairūs taršos šaltiniai išmeta į aplinką chemines medžiagas, galinčias tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti žmonių sveikatą ir sukelti jai pavojų bei neigiamai veikti aplinką.
- Į orą išmetamas sieros dioksidas naikina augmeniją, blogina dirvos, vandens telkinių, statybinių medžiagų kokybę, kenkia žmonių sveikatai, skatindamas astmos ir chroniškų plaučių ligų vystymąsi.
- Amoniakas gali sukelti eutrofikaciją: nitratų dalelės, susiformavusios ore dėl cheminių reakcijų su išmestu į orą amoniaku, turi žalingą poveikį žmogaus sveikatai. Amoniakas kenkia ir gyvūnų sveikatai.
Degant kietajam kurui išsiskiria sveikatai kenksmingi teršalai: kietosios dalelės, anglies monoksidas, anglies dioksidas, sieros dioksidas, azoto oksidai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) ir kt.
Į gyvenamąsias patalpas prasiskverbia 10–40 % aplinkos ore esančių kuro deginimo teršalų. Dažnai užterštu aplinkos oru skundžiasi individualių namų rajonų, priemiesčių gyventojai, kur patalpoms šildyti naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos).
Svarbus priminimas
Gyventojams primename, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose.
Už atliekų deginimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos oro apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.
Tačiau kartais gyventojai nepaiso draudimo ir nerūšiuotas buitines atliekas degina savo namų kietojo kuro katiluose, krosnyse, židiniuose. Dėl to gali išsiskirti labai dideli kenksmingų teršalų kiekiai, galintys turėti įtakos ne tik reikalavimų nesilaikančių konkretaus namo gyventojų bei jų kaimynų sveikatai.
Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Joms degant gali išsiskirti labai nuodingų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, dioksinų).
Mažinkime taršą
- Pagrindinės tinkamos kietojo kuro rūšys yra natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), anglys ir durpės. Naudojant tinkamą kūrenimui kietąjį kurą susidaro ir į aplinką išsiskiria mažiausiai teršalų.
- Sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį taip pat galima naudojant mažiau taršias kuro rūšis, pavyzdžiui, dujas arba ekologiškai švarią atsinaujinančių energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geoterminės energijos) arba prisijungus prie centralizuotų šilumos tinklų.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė
Informacijos šaltinis: https://smlpc.lt ir https://aaa.lrv.lt
Nuotrauka: https://www.pixabay.com
The post Šildymas kietuoju kuru jau praeityje? appeared first on KLAIPĖDOS MIESTO VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS.