ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS DARBUOTOJAI DALYVAVO MOKYMUOSE „PSICHOLOGINIS KAPITALAS – PSICHOLOGINIS ATSPARUMAS“

2023 m. birželio 7 d., Šilalės rajono savivaldybės darbuotojai dalyvavo mokymuose „Psichologinis kapitalas -psichologinis atsparumas“. Mokymus vedė profesinės sveikatos specialistė Jolanta Birbalienė. Mokymai buvo tęstiniai, šis susitikimas paskutinis, iš viso įvyko 6. Sekantys mokymai, aptarimas vyks po 3 mėn., kurių tikslas aptarti, kaip sekėsi įgyvendinti rekomendacijas, su kokiais iššūkiais susidūrė ir esant poreikiui, konsultuoti kitais klausimai.
Sėkmės siekiantis žmogus turi išmokti kiekvieną nesėkmę vertinti kaip normalią, neišvengiamą kelio į viršūnes dalį. (Joyce Brothers)
Psichologinis atsparumas yra žmogaus gebėjimas greitai atgauti prarastas jėgas patyrus nesėkmę, nusivylimą, iškilus problemoms ar atsitikus nelaimei. Kitaip tariant, siekiant tikslo, galimi suklūpimai, klaidos ir nesėkmės, tačiau labai svarbu nepasiduoti ir visko nemesti po vienos ar kelių nesėkmių. Tai yra tik nesėkmės, jei iš jų nieko nepasimokom, o jei kažką iš jų išmokstame, tai tampa gyvenimo pamokomis ir mes tampame stipresni.
Kaip stiprinti atsparumą?
• Venkite negatyvaus mąstymo, kuomet užklumpa nesėkmės.
• Įvertinkite įsitikinimų pagrįstumą, apie iškilusius sunkumus, ir ieškokite sprendimų, susijusių su tolimesne veikla.
• Kasdien atlikite veiklas, kurios reikalauja įgūdžių ir drąsos. Atsparumas gali būti ugdomas kiekvieną dieną atliekant tas veiklas, kurios reikalauja įgūdžių ir drąsos įveikti kliūtis.
• Priimkite realybę ir išsaugokite tikėjimą, kad gyvenimas yra prasmingas.
• Smalsiai improvizuokite ir bandykite prisitaikyti prie pokyčių
Vis labiau suvokiant, jog būtent žmogiškasis kapitalas yra pagrindinis įmonių konkurencinio pranašumo šaltinis, įmonės dažniau atsigręžia į darbuotojo komunikavimo, darbo komandoje galimybes, tikslų siekimo ir įgyvendinimo būdus. Pastebima, jog kylančių iššūkių įveikimui, darbuotojų gerovės didinimui, o tuo pačiu ir organizacijos veiklos augimui didelę reikšmę turi asmeninės stiprybės – darbuotojų ištekliai, dažnai vadinami tiesiog psichologinio kapitalo vardu.
Išlavintu psichologiniu kapitalu pasižymintis darbuotojas turi 4 savybes: saviefektyvumą (tikėjimą asmenine kompetencija), optimizmą, viltį ir atsparumą. Saviefektyvumu pasižymintis darbuotojas pasitiki savo jėgomis, geba sutelkti pastangas taip, kad atliktų sudėtingas užduotis ir įveiktų iššūkius. Optimizmas rodo, kad darbuotojas teigiamai vertina dabartinius pasiekimus ir tikisi sėkmės ateityje. Trečią psichologinio kapitalo elementą – viltį – turintis darbuotojas nusistato motyvuojančius tikslus ir geba keisti jų įgyvendinimo būdus. Ne mažiau svarbus ketvirtas psichologinio kapitalo dėmuo – darbuotojo atsparumas, kuris rodo, kad susidūręs su problemomis ir nesėkmėmis darbuotojas geba greitai atsigauti ir pasiekti sėkmę. Daugybė tyrimų patvirtina, jog šių 4 savybių rinkinys lemia aukštus darbuotojo veiklos rezultatus, turi tiesioginį ryšį su pageidaujamomis asmens nuostatomis ir elgesiu. Tokie darbuotojai pasižymi dideliu pasitenkinimu darbe, laikosi įsipareigojimų, yra lojalūs.
Tam, kad naujas darbuotojas efektyviai prisitaikytų ir jaustųsi gerai, reikalingas tikėjimas savo jėgomis – kad „sėkmingai įgyvendinsiu užduotį“, žinojimas, kad „turiu pakankamai variantų, kaip pasiekti tikslą“, gebėjimas toliau siekti tikslų, nepaisant patiriamų nesėkmių ar iššūkių, bei teigiamas nusiteikimas galvojant apie dabartį ir ateitį.
Kai kuriais atvejais išlavintas darbuotojo psichologinis kapitalas gali būti net svarbesniu sėkmingos veiklos veiksniu nei vadovo ir pavaldinio santykių kokybė, o tai ypatingai aktualu organizacijose, kuriose skatinamas nuotolinis darbas, nėra galimybių skirti pakankamai dėmesio santykių su darbuotoju palaikymui. Norint užtikrinti, kad naujas darbuotojas turėtų geresnius santykius su vadovu, geriau socializuotųsi organizacijoje, patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų ir pasitenkinimo, vadovams, personalo specialistams reikėtų atkreipti dėmesį į psichologinio kapitalo įvertinimą, jo plėtojimo ir stiprinimo galimybes.
Tyrimai rodo, jog psichologinis kapitalas gali būti sėkmingai stiprinamas per darbuotojų sąmoningumo, efektyvumo, tikslų kėlimo ir siekimo praktikas, atsparumo stresui didinimą, emocinio intelekto lavinimą. Šiame kontekste svarbus ne tik palaikančių ir įgalinančių santykių kūrimas, tačiau ir mokymai, kurie padėtų didinti darbuotojo meistriškumo, asmeninio efektyvumo jausmą, tikslų kėlimo ir siekimo įgūdžius.
Psichologinis kapitalas glaudžiai susijęs su motyvacija, tad svarbu suprasti, ar dabartiniai motyvavimo įrankiai vis dar aktualūs, ar pakankamai atsižvelgiama į kiekvieno darbuotojo poreikius. Jei darbuotojas jaučia, jog jo poreikiai yra išgirsti ir įmonė gali juos patenkinti, jis ne tik noriai panaudos savo turimą psichologinį kapitalą, tačiau ir ieškos galimybių, kaip jį plėtoti bei stiprinti.

Psichikos sveikatos kompetencijų didinimo įmonių darbuotojams tikslas – ugdyti įmonių ir įstaigų darbuotojų kompetencijas, reikalingas mažinti neigiamą psichosocialinių rizikos veiksnių poveikį darbuotojų sveikatai, gerinti psichosocialinę aplinką įmonėse ir stiprinti darbuotojų psichikos sveikatą. Šių mokymų veikla apima psichosocialinės darbo aplinkos gerinimą ir darbuotojų kompetencijų didinimą darbo organizavimo ir psichikos sveikatos srityse.

Mokymai įgyvendinami pagal psichikos sveikatos kompetencijų didinimo įmonių darbuotojams tvarkos aprašą.

Visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą
Vilma Navardauskienė

Read More