Rugsėjo 26-ąją minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena

Šiemet jau dvyliktąjį kartą, yra minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena (World Environmental Health Day). Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkos rizikos veiksnius, turinčius įtakos aplinkai ir sveikatai. 2022 m. Pasaulinės aplinkos ir sveikatos dienos tema – „Aplinkos sveikatos sistemų stiprinimas darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui“.

Šios dienos minėjimo iniciatoriai – Tarptautinė aplinkos ir sveikatos federacija (toliau IFEH). 2011 metų rugsėjo 26 d. Indonezijoje ši organizacija įvardino aplinkos veiksnius, darančius įtaką žmogaus sveikatai. Tai yra fizikiniai (triukšmas, vibracija, mikroklimatas, elektromagnetinė spinduliuotė), cheminiai ir biologiniai veiksniai.

Dienos tikslai

Darnaus vystymosi tikslus Jungtinės Tautos priėmė 2015 m. kaip visuotinį raginimą imtis veiksmų, kurie būtini siekiant panaikinti skurdą, apsaugoti planetą ir užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų pasiekta geresnė ir tvaresnė ateitis visiems žmonėms ir pasauliui, kad visi žmonės džiaugtųsi taika ir gerove dabar bei ateityje.

Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau PSO) ekspertai pripažįsta, kad darnus vystymasis turi subalansuoti socialinį, ekonominį ir aplinkos tvarumą, kartu sprendžiant klimato kaitos problemą ir stengiantis išsaugoti mūsų vandenynus ir miškus. Galima teigti, kad aplinkos sveikatinimui tenka vienas pagrindinių vaidmenų įgyvendinant aukščiau minėtus tvarius vystymosi tikslus.

Žingsniai švaresnės aplinkos link

Vienas iš darnaus vystymosi būdų mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai – esamų ir / ar planuojamų ūkinių veiklų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) procedūros, kurių metu išsiaiškinami aplinką ir gyventojus veikiantys rizikos veiksniai (oro tarša, kvapai, triukšmas, ir kt.), įvertinama technologijų įtaka klimato kaitos galimiems pokyčiams per oro taršos emisijas, išnagrinėjamos prevencinės priemonės, alternatyvos. Jeigu reikia, nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriuje dirba patyrę specialistai, kurie savo darbe naudoja šiuolaikines kompiuterines prognozavimo technologijas (geografinę informacinę sistemą ArcGis, oro taršos ir kvapų vertinimo programą ADMS-Urban, triukšmo vertinimo programą IMMI). Minėti specialistai nuolat kelia kvalifikaciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje organizuojamuose mokymuose, seminaruose.

Statistika

Remiantis PSO duomenimis (2020 m.), 24 proc. mirčių visame pasaulyje yra susijusių su aplinka, o tai yra maždaug 13,7 mln. mirčių per metus. Prastėjančius sveikatos rodiklius dažnai lemia aplinkos rizikos veiksniai. Aplinkos sveikatos specialistai, gerindami gyvenimo ir darbo sąlygas, daro vis didesnę įtaką visuomenės sveikatai ir gerovei.

Specialisto patarimai

Visuomenės sveikatos biuro specialistai primena:

• būtina tinkamai rūpintis asmenine ir aplinkos higiena;
• laikytis infekcinių ligų paplitimo rizikas mažinančių saugumo priemonių (atstumai, veido apsaugos priemonės, nuotolinis darbas ir pan.);
• naudoti ekologiškus ir tvarius daiktus;
• laikytis triukšmo kultūros;
• mažinti oro taršos šaltinių naudojimą (daugiau naudotis viešuoju transportu, atsakingai atikratyti rudeninėmis šiukšlėmis ir pan.).

The post Rugsėjo 26-ąją minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena appeared first on KLAIPĖDOS MIESTO VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS.

Plačiau