Rugsėjo 10-ąją minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Savižudybės ir savižudiškas elgesys išlieka vienu iš didžiausių visuomenės sveikatos iššūkių Europoje ir visame pasaulyje

Savižudybės prevencija: problemos mastai.
 Kas 40 sek. pasaulyje nusižudo 1 žmogus.
 Kas 3 sek. pasaulyje kas nors bando žudytis.
 Savižudybė yra viena iš trijų dažniausių mirties priežasčių 15–35 metų amžiaus žmonių
grupėje.
 Kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai šešiems kitiems žmonėms.
 Sunku išmatuoti psichologines, socialines bei finansines savižudybės pasekmes šeimai ir
bendruomenei.
Savižudybė – sudėtinga problema, kuri neturi kokios nors vienintelės priežasties ar paaiškinimo. Ją
dažniausiai sukelia biologinių, genetinių, psichologinių, kultūrinių bei aplinkos veiksnių visuma. Sunku
paaiškinti, kodėl vienas žmogus žudosi, o štai kitas, atsidūręs panašioje ar net blogesnėje padėtyje, to
nedaro. Taigi daugumos savižudybių vis dėlto galima išvengti. Savižudybė dabar yra viena iš
svarbiausių pasaulio visuomenės sveikatos problemų. Pirminės sveikatos priežiūros personalo
išmokymas bendruomenėje atpažinti, įvertinti potencialų savižudį, teisingai su juo elgtis, surasti jam
tinkamą pagalbą ir būtų svarus įnašas į savižudybės prevenciją.

Kaip atpažinti žmogų, ketinantį nusižudyti ?
Ženklai, kurių reikia ieškoti žmogaus elgesyje arba praeityje:
 Žmonių vengimas, nesugebėjimas palaikyti ryšių su šeima ir draugais;
 Psichikos sutrikimai;
 Alkoholizmas;
 Nerimas arba panika;
 Asmenybės pasikeitimas – irzlumas, pesimizmas, depresija arba apatija;
 Valgymo arba miego įpročių pasikeitimas;
 Suicidiniai bandymai praeityje;
 Neapykanta sau, kaltės, savęs menkinimo, gėdos jausmas;
 Neseniai patirta netektis (mirtis, ištuoka, išsiskyrimas ir pan.);
 Savižudybė giminės istorijoje (genealogijoje);
 Staigus noras sutvarkyti asmeninius reikalus, parašyti testamentą ir t. t.;
 Vienišumas, bejėgiškumas, neviltis;
 Rašteliai apie savižudybę;
 Prasta sveikata;
 Pakartotinės užuominos apie mirtį arba savižudybę.

Ką daryti ?
 Išklausyti, suprasti, būti ramiam.
 Rodyti dėmesį ir atidumą.
 Rimtai įvertinti situaciją ir rizikos laipsnį.
 Išsiteirauti apie ankstesnius bandymus žudytis.
 Išanalizuoti kitokias išeitis iš padėties.
 Išklausinėti jį apie savižudybės planą.
 Laimėti laiko, kol pavyks susitarti.
 Pasitelkti į pagalbą kitus.
 Pašalinti savižudybės priemones (jeigu tai įmanoma).
 Veikti – pranešti kitiems, pasitelkti juos į pagalbą, esant didelei rizikai nepalikti šio asmens
vieno.
Ko nedaryti ?
 NEignoruoti susidariusių aplinkybių.
 NEparodyti pasibaisėjimo, sutrikimo ar panikos.
 NEsakyti, kad viskas bus gerai.
 NEprovokuoti savižudžio elgtis, kaip pats išmano.
 NEmenkinti problemos.
 NEduoti melagingų patikinimų.
 NEsipiktinti už jo akių.
 NEpalikti savižudžio vieno.

Ši rimta visuomenės sveikatos problema reikalauja mūsų
dėmesio, tačiau savižudybės prevencija ir kontrolė anaiptol nėra lengvas uždavinys. Kaip rodo esamos
padėties tyrimai, savižudybių prevencija yra įmanoma, tik ši veikla turi būti plati ir įvairiapusė. Labai
svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikams ir jaunimui auklėti, efektyviai gydyti psichikos
sutrikimus, kontroliuoti aplinkos rizikos veiksnius. Savižudybės prevencijos programų sėkmę didžia
dalimi gali nulemti kryptingas informacijos platinimas ir budrumo ugdymas.

Plačiau