Psichologinis saugumas – vienas pamatinių asmens poreikių

Pasaulyje kilusios įtampos kelia nerimą visai žmonijai. Susiduriame su iššūkiais, kurių anksčiau nebuvo ir kurių nenumatė pokario kartos – joms saugumą užtikrino situacija, kai nėra karo. Dabartiniu metu mūsų šalis dar yra saugi. Bet šiame straipsnyje nekalbėsiu apie šalies saugumą, tai politikų klausimas, o kalbėsiu apie asmens poreikį jaustis saugiu: kaip jis formuojasi ir veikia tolimesniame asmens gyvenime. Tai turi įtakos mūsų reakcijoms į nesaugią ir nerimą keliančią aplinką bei lemia mūsų elgesį.

Saugumo jausmas pradeda formuotis labai anksti, manoma, kad galbūt vaikui dar net negimus. Gimusiam kūdikiui saugumo poreikio tenkinimas priklauso nuo jį supančios aplinkos. Draugiška aplinka formuoja saugų prieraišumą – suteikia vaikui pasitikėjimą tyrinėti aplinką. Tokiomis sąlygomis jis gali būti nepriklausomas, atrasti naujus dalykus, patenkinti smalsumą ir įgyti įgūdžius. Jei kas nors nutinka ar vaikas išsigąsta, jis žino, jog šalia laukia globėjas – patikimas paguodos ir apsaugos šaltinis, saugi bazė. Praėjus pavojui, vaikas vėl gali saugiai toliau tyrinėti pasaulį.

Jei kūdikis nesijaučia saugus, jis labai kenčia, o nesaugumas (kaip ir saugumo jausmo formavimosi atveju) ateina būtent iš artimiausios aplinkos. Tad jei mus, kai buvome vaikais kažkas staiga palikdavo, gali atsirasti baimė būti paliktais, netekti artumo. O jei vaikystėje mus kažkas nuskriaudė, užpuolė, išdavė, naudojo psichologinį ar fizinį smurtą, galime jaustis nesaugiai, kad artimi žmonės mūsų atžvilgiu gali būti nedraugiški, be atjautos, geranoriškumo. Tokioje aplinkoje augant gali formuotis tam tikras paranojiškumas (nepagrįstas tikėjimas ar baimė, kad nutiks kažkas blogo).

Vaiko saugumo jausmo formavimuisi ne ką mažiau svarbus ir ryšys su kitais tai yra – ankstyvasis socialinis bendravimas. Vaikas bendrauja pirmiausia su tėvais (globėjais). Pamatinis saugus ryšys su kitais susiformuoja tuomet kai yra atliepiamas vaiko bendrumo poreikis: tėvai (globėjai) myli, prižiūri, rūpinasi savo vaiku. Saugiai prisirišęs vaikas perima (internalizuoja) mylinčio globėjo vertybes ir pats jaučiasi žmogumi, kurį verta mylėti ir kuris geba mylėti. Jis nuolat bendraudamas su tėvais perima jų gerąsias bendravimo su vaiku savybes ir pats taip elgiasi su kitais. Meilė mus sustiprina, suteikia drąsos ir lankstumo. Tampame imlesni naujoms patirtims. O svarbiausia, kad meilė paverčia mus mylimais.

Nesaugiai prisirišusio vaiko atveju būna priešingai. Vaiko prieraišumo poreikis neatliepiamas kai tėvai (globėjai) aplaidžiai elgiasi su juo: jį atstumia, nesirūpina (patys yra emociškai sutrikę, turi sveikatos, finansinių problemų). Tokiu būdu vaikas savo tėvus (globėjus) suvokia kaip nepatikimus, nestabilius. Nutinka ir dar blogiau, kai tėvų (globėjų) apskritai nebūna šalia. Tada pasaulis laikomas pavojingu, o į jame gyvenančius žmones žvelgiama atsargiai. Vaikas jaučiasi nemylimas ir apsistato gynybinėmis sienomis, kurios iškreipia patirtį ir trukdo užmegzti naujus santykius. Laikui bėgant susikaupia destabilizuojančio streso, dėl kurio nesaugumo jausmas paaštrėja.

Susiformavę saugaus/nesaugaus vaiko prisirišimo modeliai išlieka ilgam ir tampa tokie savaime suprantami, kad pradeda veikti pasąmonės lygmenyje. Užaugęs saugiai prisirišęs asmuo, kurs pozityvius tarpusavio santykius, o nesaugiai prisirišęs asmuo tikėtina vengs artimų ryšių, o vos užmezgus santykius nutrauks, arba įsikibs santykių ir taps priklausomas nuo partnerio bei kitų žmonių.

Sukurdami sąlygas savo vaikams jaustis saugiems mes, nors ir turintys trūkumų, paruošiame juos patirti meilę. Suteikiame galimybę užmegzti ryšius, kurie nevaržo, o išlaisvina. Mūsų vaikai gali laisvai įgyvendinti savo evoliucinį tikslą – pratęsti giminę. Saugumas tikrai nėra nuobodus. Saugumas yra patrauklus.

Taigi, jaustis saugiam pasaulyje yra fundamentalus asmens poreikis, laikytinas tapatybės (įsitikinimų apie tai, kas esame mes) pagrindu. Tvirtas psichologinis saugumo pagrindas yra toks pat reikšmingas kaip fizinis pastato pamatas. Jei jis nestabilus, didelė tikimybė, kad ir mes būsime nestabilūs.

Visi Alytaus rajono gyventojai, susidūriantys su problemomis, nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos gali kreiptis į Alytaus rajono visuomenės sveikatos biurą telefonu 8 610 39 017, elektroniniu paštu algimantas.kitrys@alytausrajonovsb.lt, tiesiogiai interneto svetainėje www.alytausrajonovsb.lt užpildę registracijos formą arba programa „Skype“ (kitrys.algimantas).

NETURINT GALIMYBĖS PASKAMBINTI – RAŠYKITE, PSICHOLOGAS PASKAMBINS JUMS PATS.

The post Psichologinis saugumas – vienas pamatinių asmens poreikių appeared first on Alytaus rajonos visuomenės sveikatos biuras.

Plačiau