PSICHOLOGINĖ GEROVĖ IR NESMURTINIO BENDRAVIMO KALBA

Psichologinė gerovės pagrindą sudaro pasitenkinimas gyvenimu ir atskiromis jo sritimis, savimi, gyvenimo tikslingumo ir prasmingumo potyriu, laime. Psichikos sveikatos rizikos veiksniai- tam tikras mąstymas, elgsena ir (ar) jausmai, trukdantys siekti geros psichikos sveikatos ir (ar) psichologinės gerovės.
Nesmurtinis bendravimas yra gyvenimo kalba. Laukiame kol pasikeis kiti, tačiau, jeigu patys neįkūnysime pokyčių, kuriuos norime pamatyti, jokių pokyčių ir nebus. Nesmurtinis bendravimas yra susijęs su teigiamų nuostatų perėmimu, jomis pakeičiant mumyse dominuojančias neigiamas nuostatas. Tai reiškia, kad turite leisti, jog mumyse atsiskleistų teigiamas pradas: dominuojanti meilė, pagarba, supratimas, dėkingumas ir rūpestis kitais, be savanaudiškumo ir egoizmo, gobšumo, neapykantos, išankstinių nuostatų, agresijos, smurto ir kitų neigiamų jausmų, užvaldančių mūsų mąstymą. Pasikeitę patys, galėtumėme pakeisti pasaulį, o pradėti turėtumėm nuo kalbėjimo ir bendravimo būdų keitimo.
Nesmurtinis bendravimas pagrįstas kalbėjimo ir bendravimo įgūdžiais, kurie stiprina mūsų gebėjimą išlikti žmogiškiems net sudėtingiausiomis sąlygomis. Tai tarsi priminimas mums pasimokyti būdų, kaip išreikšti save ir išgirsti kitus. Tai reiškia, kad užuot reagavę įprastai, automatiškai, mes turime atsakyti sąmoningai, aiškiai suvokdami ką stebime, jaučiame ir ko norime. Toks bendravimas skatina mus kalbėti sąžiningai, aiškiai, taip pat rodyti pagarbų ir empatišką dėmesį kitiems bei įsiklausyti  į gilesnius savo pačių ir kitų poreikius. Toks bendravimas gali išmokyti mus atidaus stebėjimo ir gebėjimo konkrečiai įvardyti mus veikiantį elgesį ir aplinkybes, išmokti atpažinti  ir aiškiai įvardinti ko norime bet kurioje situacijoje. Tokia bendravimo forma yra paprasta, bet turi itin didelę keičiamąją galią.
Nesmurtinis bendravimas gali keisti įsenėjusius gynybos, atsitraukimo arba puolimo modelius, kuriuos taikome susidūrę su teisimu ir kritika, galime kitaip pažvelgti į save ir kitus bei į savo ketinimus santykiuose. Toks bendravimas yra nuolatinis priminimas sutelkti dėmesį į tai, kur yra didžiausia tikimybė gauti tai, ko siekiame. Tai būdas lavinti savo dėmesį sąmoningumu ir apšviesti tas vietas, kurios gali duoti tai, ko ieškau. Tai kaip tėkmė tarp savęs ir kitų, kai abi pusės yra tarpusavio ryšyje arba sąmoningai praturtintas paties ir kažkieno kito gyvenimas.
Nesmurtinio bendravimo modelis susideda iš pastebėjimų, jausmų, poreikių, prašymų.
Pastebėjimai yra tai, kokius konkrečius veiksmus, turinčius poveikį mūsų psichologinei gerovei, pastebime, jausmai-kaip mes jaučiamės dėl to, ką pastebime. Poreikiai- kokie poreikiai, vertybės, norai ir kt. sukelia mūsų jausmus; Prašymai-kokių konkrečių veiksmų prašome, norėdami praturtinti savo gyvenimą.
Šio modelio esmė – nesmurtinio bendravimo keturių komponentų įsisavinimas, o ne faktiškai ištarti žodžiai, tai empatiškai priimtos keturios žinios iš savęs ir kitų. Šis metodas gali būti taikomas šeimose, mokyklose, institucijoje ir organizacijose, konsultavime, derybose, ginčuose ir konfliktuose bei santykiuose su artimaisiais, kas reiškia, kad galiu gauti (išgirsti), taip pat duoti (išsireikšti), nebesijausti puolamu ar menkinamu ir pradėti iš tikrųjų klausytis žodžių bei atpažinti juose glūdinčius jausmus.  
Vienas iš gyvenimą atitolinančio bendravimo pavyzdžių yra moralinis teisimas, leidžiantis suprasti, kad žmonės, kurių veiksmai neatliepia mūsų vertybių, klysta ir yra blogi. Kaltinimai, etikečių klijavimas, lyginimas, kritikavimas yra teisimo formos. Kitų analizavimas yra tragiška mūsų pačių vertybių ir poreikių išraiška.
Labai svarbu nesupainioti vertybinio vertinimo ir moralinio teisimo. Vertybinis vertinimas yra įsitikinimai kaip geriausiai nugyventi gyvenimą (pvz., būti sąžiningu). Moralizuojančiai vertiname žmones ir elgesį, nederantį su mūsų vertybiniu vertinimu, pavyzdžiui, „smurtas yra blogai“. Žmonių teisimas ir skirstymas į kategorijas skatina smurtą.
Sekantis gyvenimą nutolinančio bendravimo pavyzdys yra atsakomybės neigimas.  Toks bendravimas, kai jis užtemdo mūsų suvokimą, kad kiekvienas esame atsakingas už savo mintis, jausmus ir veiksmus.
Kitos gyvenimą nutolinančios bendravimo formos gali būti: norai išreikšti kaip reikalavimai; empatijos nebuvimas, siekis nubausti, apkaltinti ir panašiai. Mąstymas, grindžiamas skirstymu „kas ko nusipelno“, trukdo bendrauti gailestingai.
Jausmų atpažinimą ir raišką sudaro stebėjimas nevertinant bei jausmų išreiškimas. Plėtodami jausmų žodyną, leidžiantį mums aiškiai ir konkrečiai įvardinti ar atpažinti savo emocijas, galime lengviau užmegzti ryšį su kitais, o leisdami sau būti pažeidžiamiems, išreikšdami savo jausmus, galėsime lengviau išspręsti konfliktus. Nesmurtinis bendravimas skiria tikrų jausmų išraišką nuo žodžių ir pareiškimų, apibūdinančių mintis, vertinimą ir interpretacijas.
Galimi keturi pykčio išreiškimo žingsniai: 1.Sustojame; Kvėpuojame; 2. Įvardijame savo kritiškas mintis; 3. Mintis susiejame su poreikiais;  Išreiškiame savo jausmus ir nepatenkintus poreikius.
Pirmiausia-empatijos suteikimas. Kuo geriau išgirsime kitus, tuo geriau jie išgirs mus. Kai girdime kito žmogaus jausmus ir poreikius, atpažįstame mūsų bendražmoniškumą`. Mums poreikis yra ir tai, kad kitas žmogus tikrai išgirstų mus ar mūsų skausmą. Žmonės negirdi mūsų skausmo tada, kai mano, kad tai jų kaltė. (bendravimas be kaltinimų, įskaudinimų). Tada, kada teisimą pakeisime į nepatenkintą savo paties poreikį, t.y. sudėję kaltinimus tam žmogui į visumą, savęs paklausite: “Kai taip teisiu žmogų, ko man reikia ir ko aš negaunu? Taip mokomės išreikšti mintis per nepatenkintus savo poreikius, o ne remdamiesi kitų žmonių teisimu. Kitų kaltinimas ir baudimas yra paviršutiniškos pykčio išraiškos. Norėdami visapusiškai išreikšti pyktį, pirmiausiai turime atsieti kitą asmenį nuo bet kokios atsakomybės už mūsų pyktį. Geriau sąmoningumo šviesa apšviesti savo jausmus ir poreikius, kuriuos išreiškę ir užuot teisę, kaltinę ar baudę, labiau tikėtina, kad tie poreikiai bus patenkinti.
Konfliktų sprendime svarbiausia užmegzti ryšį tarp konfliktuojančių taip, kad kiekviena pusė galėtų tiksliai suprasti, ką jaučia kita pusė, ir ko jai reikia. Šalys turi aiškiai žinoti, kad tikslas nėra priversti kitą pusę daryti taip ir ne kitaip. Kai abi pusės įsisąmonina tai, tampa įmanoma ( o kartais ir lengva) pasikalbėti apie tai, kaip efektyviai patenkinti jų poreikius. Naudodami nesmurtinio bendravimo modelį, mes stengiamės pakeisti turimą vertybių sistemą ir tokiu būdu siekiame pokyčio galimybės. Trumpai tariant, tai, kaip mes prašome pokyčių, atspindi turimą vertybių sistemą, kurią stengiamės palaikyti.
Kai santykiu bendravime siekiame sukurti abipusį rūpestį ir pagarbą, tampa aišku, jog kiekvienos iš šalių poreikiai yra vienodai svarbūs, poreikiai ir kito asmens gerovė yra tarpusavyje susiję. Kai taip nutinka, stebėtinai lengvai išsprendžiami, atrodytų, neišsprendžiami konfliktai. Taigi, konfliktų sprendimui ypač svarbus abipusiai užmegztas rūpestingumas ir pagarbus ryšys. Tik po to seka strategijos, padėsiančios konfliktus išspręsti taip, kad konfliktuojančios šalys liktų patenkintos. Patariama žodį kompromisas keisti žodžiu pasitenkinimas dėl to, kad  dažnai bandyme išspręsti problemą ieškome kompromiso, o tai reiškia, kad  kažko atsisakoma, bet nė viena pusė nėra patenkinta. Nesmurtinio bendravimo tikslas yra kitoks. Juo siekiama visiškai patenkinti kiekvieno poreikius per užmegztą abipusį ryšį, pastebėjimus, įsiklausymą, jausmus ir  prašymus, kas dažnai leidžia  problemai išsispręsti savaime.

Psichologė
Inga Grakauskienė

The post PSICHOLOGINĖ GEROVĖ IR NESMURTINIO BENDRAVIMO KALBA appeared first on Akmenės VSB.

Plačiau