Prieraišumo stiliai. Kokią įtaką jūsų vaikystė turi jūsų dabartiniams santykiams?

Vaikų psichologai metų metais kūrė teorijas apie tėvų ir vaikų santykius bei jų poveikį vaikams tapus suaugusiaisiais. Psichologas John Bowlby XX amžiuje sukūrė teoriją apie prieraišumą ir išskyrė keturis prieraišumo stilius. Psichologai iki šiol remiasi šiais stiliais aiškindami suaugusiųjų santykių sutrikimus. Savęs pažinimas yra pirmas žingsnis siekiant išspręsti santykių problemas.

Prieraišumas yra itin svarbus kalbant apie mūsų socialinius poreikius, kurių svarba laikui bėgant ir žiūrint iš evoliucinės perspektyvos išaugo. Ar esate pastebėję, kad romantiškuose ar platoniškuose santykiuose yra negatyvių pasikartojimų arba esate pavydus (-i) ar pernelyg įsikibęs (-usi) į partnerį (-ę)? Tam įtakos gali turėti būtent jūsų prieraišumo stilius.

            4 prieraišumo stiliai:

• saugus prieraišumas
• nesaugus ambivalentiškas
• nesaugus vengiantis prieraišumas
• nesaugus dezorganizuotas prieraišumas

 

Saugus prieraišumas

Šis prieraišumo stilius būdingas tiems, kurie jaučiasi saugiai su savo artimaisiais (tėvais, draugais, partneriais) ir gali jais pasikliauti bei pasitikėti. Jie gana lengvai susitvarko su negatyviomis emocijomis, yra atviresni su artimaisiais ir lengviau pasipasakoja, ieško paramos, jei patiria sunkumų, mėgsta kompromisus ir apgalvoja kitų perspektyvą konfliktuose. Jie gali ir nori patirti negatyvias emocijas be priešiškumo. Šis stilius kyla iš globėjo jautrumo, meilės, palaikymo ir prieinamumo, kurie yra itin svarbūs vaikui augant. Patyręs tokią globą vaikas suaugęs lengvai užmezga tikrus santykius su kitais.

Nesaugus ambivalentiškas prieraišumas

Šis prieraišumo stilius būdingas tiems, kurie nori turėti tvirtus santykius, bet tuo pačiu jaučia intensyvią baimę ir nerimą. Jie dažnai sako, kad norėtų artimesnių santykių su artimaisiais. Tačiau jie sutelkia dėmesį į savo negatyvias emocijas ir patirtis. Jų savijauta dažnai prasta, nes jie sustiprina neigiamas mintis. Jie hiperaktyvina savo nerimą, susijusį su savo santykiais. Šis stilius kyla iš globėjo nenuoseklumo, kuris kartais reaguoja į vaiko signalus, kartais juos ignoruoja, o kartais reaguoja netinkamai. Vaikas nežino, ko laukti iš globėjo, jo nerimas stabilizuojasi po ilgo laiko. Tokie vaikai suaugę siekia užsitikrinti santykius, gali būti tvirtai įsikibę į savo artimąjį arba dažnai siekti patvirtinimo, kad jie yra norimi ir mylimi.

Nesaugus vengiantis prieraišumas

Šis prieraišumo stilius būdingas tiems, kurie jaučiasi nepatogiai, kai kažkas nori suartėti su jais. Jie per daug vertina nepriklausomybę, vengia artimų santykių ir negatyvių emocijų, pamiršta negatyvius prisiminimus. Jie turi labai siaurą emocijų supratimą ir dažnai nesupranta savo reakcijų arba vengia jas apibūdinti. Šis stilius atsiranda iš griežto auklėjimo režimo. Vaikas, kuriam būdingas šis prieraišumo stilius, suaugęs išmoksta nerodyti savo emocijų, gali būti agresyvus, jam sunku ilgą laiką išlaikyti santykius su kitais.

Nesaugus dezorganizuotas prieraišumas

Šis prieraišumo stilius būdingas tiems, kurie vaikystėje rodė sutrikusį elgesį norėdami atsakyti į globėjo komunikaciją. Šis stilius dažniausiai susiformuoja, kai globėjas smurtauja arba manipuliuoja vaiku. Vaikas reaguoja į globėją neaiškiai. Nors norėdamas paguodos vaikas ir ieško globėjo, bet atsimena, kad globėjas jį skriaudžia ir gali nusisukti nuo jo arba užsimerkti, kai jis ieško paguodos. Kiekvieną kartą jis gali sulaukti skirtingos reakcijos, kai jam reikia paguodos. Dažniausiai toks prisirišimo stilius reiškia, kad vėliau gyvenime žmogus turės prieštaringų jausmų, sunkiai atsivers kitiems ir labai mažai supras apie save, nes instinktyviai norės pabėgti nuo savo jausmų.

 

Tyrimai rodo, kad mūsų prieraišumo stilius turi įtakos savigarbai, pasitikėjimui savimi, atsparumui ir, žinoma, santykiams su artimaisiais. Svarbu atsiminti, kad mūsų prieraišumo stilius nėra nuosprendis tolimesniuose santykiuose. Galime apmąstyti, kuris stilius yra ryškiausias mūsų gyvenime, ir pasvarstyti, ko galėtume imtis, kad santykiai pagerėtų. Tai gali būti ilgas gijimo procesas, bet stengtis verta.

 

Atsiminkite, kad jūs ne vieni. Norėdami gauti psichologinę paramą, galite kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldbės visuomenės sveikatos biurą tel. 8 655 74458 arba el. paštu paulita.gulbinaite@visuomenessveikata.lt.

 

Literatūra

• Belsky, J. (2002). Developmental origins of attachment styles. Attachment & human development, 4(2), 166–170.
• Miniati, M., Callari, A., & Pini, S. (2017). Adult attachment style and suicidality. Psychiatria Danubina, 29(3), 250–259.
• Reijman, S., Foster, S., & Duschinsky, R. (2018). The infant disorganised attachment classification:“Patterning within the disturbance of coherence”. Social Science & Medicine, 200, 52–58.
• Scott, E. (2011). Briefing on attachment. Public Health Adviser, Evidence for Action, NHS Health Scotland, 1.
• https://ppi.lt/naujienos/kas-yra-prieraisumas-ir-kokie-jo-tipai-144

Plačiau