Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito geriausia žiemą arba ankstyvą pavasarį
Primename, kad Lietuva yra endeminė erkių platinamų ligų šalis, t. y. užsikrėsti erkių platinamomis ligomis galima visur, tiek kaimo, tiek miesto vietovėse. Todėl norėdami pasirūpinti efektyviausia apsauga nuo sunkios erkių platinamos ligos – erkinio encefalito – svarbu pasiskiepyti. Kodėl tai geriausia padaryti žiemą, kiek vakcinos dozių reikia įskiepyti, kad susidarytų patikima apsauga, ir kada reikia skiepus atnaujinti.
Erkinio encefalito padariniai
Erkinis encefalitas – sunki liga. Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia nuo 0,5 iki 4 %. Maždaug trečdaliui persirgusiųjų erkiniu encefalitu lieka ilgalaikiai padariniai: paralyžius, parezė, raumenų atrofija, į Parkinsono ligą panašus sindromas, nuolatinis galvos skausmas, atminties, dėmesio koncentravimo sutrikimas, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai.
Erkinio encefalito gydymas
Vaistų, gydančių erkinį encefalitą, nėra. Šio viruso praktiškai neveikia jokie antibiotikai, tad erkinis encefalitas gydomas tik simptomatiškai. Gydymui naudojami raminantys, priešuždegiminiai, nuskausminamieji preparatai, kurie palengvina simptomus.
Erkių gausą mažinančios priemonės
• Tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, praplatinami.
• Graužikų populiacijos reguliavimas.
Individualios apsaugos priemonės
• Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti.
• Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą.
• Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.
• Vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.
