Pasaulinė vandens diena

Minima 2023-03-22

2023 m. Pasaulinės vandens dienos dėmesio centre – pokyčių spartinimas, siekiant išspręsti pasaulinę geriamojo vandens ir sanitarijos krizę. Pasaulinė kampanija, pavadinta „Be the change” , skatina žmones imtis veiksmų savo gyvenime ir pakeisti vandens naudojimo, vartojimo ir tvarkymo būdus.

Vanduo yra vertingiausias gamtos išteklius, o žmonėms ir visiems gyviems sutvėrimams jis yra maisto, švaros, sveikatos, energijos šaltinis. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Trumpai tariant, vanduo – gyvybės egzistavimo Žemėje pagrindas.

Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60–70 procentų, labai panašiai ir su mūsų planeta – apie 75 procentus Žemės teritorijos sudaro vanduo. Deja, tik apie 5 procentus jo yra gėlas (mažiau nei 1 g druskų litre) ir tinkamas gerti. Šylant klimatui ir augant gyventojų skaičiui pasaulyje, vandens ištekliai mažėja, o poreikis nuolat auga. Jau dabar vandens trūksta beveik 4 mlrd. planetos žmonių. JT Pasaulio meteorologijos organizacija suskaičiavo, kad, nesiimant jokių priemonių, jau 2050 m. vandens gali trūkti daugiau nei 5 mlrd. Pasaulio žmonių.

Vanduo yra būtinas gyvybei. Netgi teigiama, kad gyvybė Žemėje kilo iš vandenyno. Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60-70 procentų. Netekęs apie 12-20 procentų vandens, organizmas žūsta apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Organizmui senstant, vandens audiniuose mažėja – tai susiję su lėtėjančia medžiagų apykaita. Jokia kita medžiaga neatlieka tiek daug įvairiausių žmogaus organizmo funkcijų kaip vanduo. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda trūkstant vos 1 procento vandens. Dehidracijai tęsiantis, gresia pavojus širdies – kraujagyslių, kvėpavimo ir termoreguliacinės sistemos veiklai. Žiloje senovėje, kai baltų giminės rinkosi sau gyvenvietes prie ežerų ir upių, apsirūpinimas vandeniu buvo nesunkus ir paprastas, bet vėliau, kai ėmė kurtis ir augti miestai, geriamas vanduo buvo sunkiau gaunamas.

Ar žinote, kad:

Žmogui kasdien reikia išgerti 2–3 litrus vandens.
Suaugusio žmogaus organizme yra apie 68 proc. vandens, iš jo kraujyje 90 proc., raumenyse – 77 proc., o smegenyse – 85 proc.
Nevalgęs žmogus gali išgyventi iki 40 parų, o be vandens numirs aštuntą.
Be vandens žemėje nebūtų augmenijos, todėl nebūtų deguonies ir gyvybės.
Vanduo geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Visų medžiagų tirpalai, cirkuliuojantys žmogaus kūne, irgi yra vandens tirpalai.
Vandens paviršiuje yra nepaprastai didelė molekulių įtampa. Todėl paviršiumi lengvai bėgioja čiuožikai, kai kurie vabzdžiai. Augalai iš dirvos lengvai pasiima ištirpusias druskas, drėgmę.
Vanduo yra mineralas, naudingoji iškasena ir dar visiškai neištirtas.
Vandenį sudaro vandenilis ir deguonis. Vandenilio yra trys izotopai – lengvas, sunkus, supersunkus. Deguonį sudaro taip pat trys – vieno molekulinis svoris – 16, kito – 17, trečio – 18. Taigi vanduo yra keturiasdešimt dviejų medžiagų mišinys. Didžiausią dalį sudaro lengvasis vanduo.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Dovilė Švabinskienė

Naudota indormacija: