paauglio-pasaulis:-koks-yra-suaugusiuju-vaidmuo?

Paauglio pasaulis: koks yra suaugusiųjų vaidmuo?

Mokslininkai vieningai sutaria, kad psichologinė gerovė yra vienas reikšmingiausių rodiklių, lemiančių jaunų žmonių bendrą savijautą bei teigiamai susijęs su jų elgesiu (Huebner, 2022). Bronfenbrenner’io ekologinių sistemų teorijoje (You ir kt., 2018; cit. Bronfenbrenner, 1979) pabrėžiama asmeninio ir socialinio (aplinkos) konteksto svarba raidai, todėl norint suprasti, kaip paaugliai vertina savo gyvenimą, svarbu atsižvelgti į individualius, šeimos ir aplinkos veiksnius (You, Lim, Kim, 2018; cit. Cho ir kt., 2011). Paauglystės laikotarpiu gaunamas grįžtamasis ryšys iš bendraamžių, tėvų ir mokytojų yra itin svarbus, padeda formuotis identitetui, savojo aš sampratai (Eriksonas, 1986).

Šeima yra pirminė vaiko socializacijos vieta, o paauglystės laikotarpiu santykiai šeimoje stipriai veikia jaunuolio asmenybę (Zabala, Ramos-Diaz, Rodriguez-Fernandez, Nunez, 2020; cit. Fernández-Zabala ir kt., 2016a; Axpe ir kt., 2019; Bully ir kt., 2019). Taip yra todėl, jog paaugliai dažniausiai pasikliauja tėvais dėl emocinės ir kitokios paramos (tokios kaip meilė ar finansai), o kai ji yra pasiekiama, paaugliai patiria mažiau streso, tai stiprina jų psichikos sveikatą (Bi, Stevens ir kt., 2021; cit Auerbach ir kt., 2011; Rueger ir kt., 2016). Dėl to, remiantis šiomis prielaidomis, kai kurie tyrimai patvirtina, jog tėvų parama yra svarbesnė paauglių pasitenkinimui nei draugų, mokytojų ir (ar) kitų klasės draugų parama (Bi, Stevens ir kt., 2021; cit. Jimenez – Iglesias ir kt., 2017). Šeima stipriausiai yra susijusi su gera mokinių savijauta (Chan ir kt., 2022; cit. Heerde ir Hemphill, 2018; Rueger ir kt., 2016). Moksliniai tyrimai atskleidė, jog konfliktiški santykiai tarp tėvų ir vaikų bei nesutarimai lemia tai, jog vaikai patiria daugiau psichologinių sunkumų, o tai savo ruožtu skatina juos vartoti alkoholį ar narkotikus, asocialiai elgtis bei padidina riziką susirgti depresija (Kalvaitienė, 2017; cit. Foreland, 1994). Dažnai tėvai, kai jų vaikas įžengia į paauglystės periodą, patiria daugybę sunkumų, ir nors jie savo atžalą labai myli, kartais sunku rasti būdų, kaip išreikšti jausmus, ką daryti, kad perėjimas nuo vaikystės iki suaugystės taptų kuo sklandesnis.

Mokykloje vaikai praleidžia didžiąją dalį savo laiko. Mokytojai kaip suaugusieji gali atlikti labai svarbų vaidmenį atpažįstant, padedant ir palaikant savo mokinių psichikos sveikatą (Liao, Ameyaw, Liang, Wijian, 2023; cit. Atkins ir kt., 2011; McGorry ir kt.,2011; Rowling, 2015). Pedagogai, kurdami sveiką akademinę aplinką, kurioje būtų kuriami draugiški mokytojo ir vaikų santykiai, paremti pagarba, palaikymu ir vertybėmis, padeda mokiniams ne tik gerai jaustis, bet ir sėkmingai mokytis (Suldo, Friedrich, White, Farmer, Devon, Michalovski, 2019; cit. Doll, Zucker, Brehm, 2004). Moksleiviai ne visada yra patenkinti bendravimu su mokytojais, t. y., dažnai pastebima, jog moksleiviai jaučia, kad su jais kaip su asmenybėmis yra nepagarbiai bendraujama, nesidomima vidiniais jausmais ir išgyvenimais, neatsižvelgiama į jų problemas, interesus, poreikius (Kalvaitienė, 2017; cit. Bemotas, 1995). Tarptautinių mokinių vertinimo programos (PISA) Slovakijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog mokyklos kontekstas yra laikomas vienu iš veiksnių, susijusių su patyčiomis, bendraamžių ir mokytojų santykiais (Blaskova, McLellan, 2017; cit. Sarkova, 2010). Danielson‘as su kolegomis (2009), apklausęs 3358 Norvegijos mokinius, nustatė, kad tik mokytojų parama buvo susijusi su mokinių pasitenkinimu gyvenimu, o tai rodo mokytojų svarbą jaunų žmonių gyvenime (You, Lim, Kim, 2018).

Liao ir kt. metaanalizės apžvalgos rezultatai rodo, jog mokytojai gali reikšmingai prisidėti prie mokinių psichikos sveikatos gerinimo, suteikdami jiems žinių apie psichikos sveikatą, požiūrį į problemas bei sprendimus, susijusius su psichikos sveikata (tai padeda mažinti stigmą) (Liao, Ameyaw, Liang, Wijian, 2023). Tai patvirtina ir Fretian bei kolegų metaanalizės rezultatai – intervencijos, vykdomos mokyklose, rodo stabilų psichikos sveikatos raštingumo gerėjimą bei gali mažinti stigmą, susijusią su psichikos sveikata (Fretian, Kirchhoff, Okan, Bauer, Ullrich, 2022). Nenustatyta reikšmingų skirtumų tarp intervencijos tipų, tačiau patvirtinama, jog intervencijos yra susijusios su sėkmingais rezultatais ilgalaikėje perspektyvoje, siekiant pagerinti požiūrį apie psichikos ligas (Fretian ir kt., 2021). Mokymai apie pirmosios psichikos pagalbos žinias yra susiję su pagerėjusiu psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimu, įsitikinimais bei veiksmingu gydymu, taip pat mažina stigmatizaciją – ši apžvalga patvirtina mokymų veiksmingumą gerinant psichikos sveikatos raštingumą bei teikiant pagalbą asmenims, turintiems psichikos sveikatos problemų (po 6 mėnesių) (Morgan, Ross, Reavley, 2018).

Ypatingai svarbu, jog paauglystės laikotarpiu tėvai, mokytojai ar kiti suaugę asmenys atsižvelgtų į situacijas, kurios gali kelti stresą ar įtampą paaugliui, nes tai yra susiję su psichikos bei fizinės sveikatos rizikos veiksniais (Roth, Meigen, Hiemisch, Poulain, 2023). Labai svarbu suvokti, jog paauglių problemos visada turi kontekstą (Townsend, 2020). Kad ir kaip sunku ramiai vertinti situaciją, visada verta atidžiai permąstyti, ką ketinate daryti ir kaip spręsti problemą, kuri slypi daug giliau. J. Townesed (2020) rekomenduoja atidžiai pergalvoti, iš ko kyla problema:

atsiribojimas, įskaudinimas ar nusivylimas – atsiribojęs, įskaudintas ar drąsos netekęs paauglys siekia supratimo ir palaikymo. Tai, kaip yra patenkinami vaiko emociniai poreikiai (per meilę, palaikymą, discipliną), lemia jo būseną ir elgesį. Svarbiausia tokiu metu užmegzti ryšį su paaugliu;
medicininės ar emocinės būklės – patikrinkite, ar tai nėra klinikinė problema. Skydliaukės problemos, karštinės, epilepsija, dėmesio stokos sutrikimas, hiperaktyvumo sindromas, depresija ir nerimas – visa tai gali būti veiksniai, lemiantys vaiko elgesį;
vidinės struktūros trūkumas – tai gebėjimas būti organizuota, atsakinga, turinčia savikontrolės įgūdžių, asmenybe. Gal vaikui reikalinga jūsų pagalba, kuri padėtų išmokti atidėti pasitenkinimą, kantrybės, savikontrolės, pagarbos sau ir kitiems ar suvaldyti impulsus;
namų aplinkos problemos – nesantaika namuose, sutuoktinių problemos ar skyrybos labai paveikia paauglį.

Kiekvienas vaikas yra unikalus, ir jo varginantis elgesys gali būti susijęs su konkrečia, jam svarbia problema. Suvokimas, kad juo rūpinamasi, kad jis yra mylimas, suteikia jam saugumo jausmą (Izaguirre, Rodriguez, Palacios, 2021; cit. Cobb, 1976), tačiau tam tikrais momentais bendravimo patirtis gali netapti palaikymu, jei pats asmuo nepripažįsta to kaip palaikymo. Svarbu išmokti klausytis taip, jog vaikas jaustųsi išklausytas, o jo jausmai pripažinti – tik tuomet jis galės atsakyti su pasitikėjimu ir pagarba. Rodydami asmeninį pavyzdį, galime ugdyti bendravimo įgūdžius, kurie yra reikalingi visiems, norintiems kurti sveikus, pagarba grįstus ir pasitenkinimą teikiančius santykius. Plėtodami jausmų žodyną, kuris mums leis aiškiai ir konkrečiai įvardinti ar atpažinti emocijas, galime lengviau užmegzti ryšį su savo vaikais (Rosenberg, 2021). Vaikai stebi, kaip aplinkoje žmonės pasitiki ir bendradarbiauja, jie internalizuoja įsitikinimus ir požiūrį į kitus žmones kaip prosocialius ir palaikančius, todėl šiuos įsitikinimus perkelia į savo bendravimą su kitais (Bi, Stevens, Maes, Delaruelle ir kt., 2021; cit. Van Lange, 2015).

Apibendrinant galima dar kartą paminėti, jog draugų, šeimos, mokytojų ar kitų šalia esančių žmonių palaikymas yra labai svarbus (Zhang, Wang, Neitzel, 2023). Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog susidūrus su tokiomis problemomis, kurias sunku spręsti, žinios ir įgūdžiai negelbėja, tad yra būtina kreiptis profesionalios pagalbos, kadangi laiku negavus tinkamos priežiūros ir palaikymo, psichikos sunkumai didėja ir gali pavirsti sutrikimais. Mokykime savo vaikus nebijoti jaustis pažeidžiamais, nes tai gali padėti išspręsti kylančius sunkumus. Žinios ir įgūdžiai, padedantys konstruktyviai spręsti problemas, gali padėti stiprinti vaikų psichologinį atsparumą bei psichikos sveikatą. Žinios ir įsitikinimai, kurie apima atpažinimą, valdymą, supratimą kaip elgtis siekiant pagalbos, stigmos mažinimą, savipagalbos bei pagalbos kitiems gerinimą, yra vienas pagrindinių veiksnių, padedančių atpažinti ankstyvuosius psichikos sutrikimų požymius bei valdyti pagalbos ieškojimą su jais susidūrus (Liao, Ameyaw, Liang, Wijian, 2023; cit. Jorm ir kt, 1997; Jorm, 2012; Kutcher, Bagnell ir Wei, 2015; Kajawu ir kt., 2016).

Informaciją parengė psichologė Giedrė Gutauskienė.

Literatūros sąrašas:

Roth, A., Meigen, Ch., Hiemisch,A., Kiess, W., Poulain, T. (2023). Association between Stressful Life Events and Increased Psychical and Psychological Health Risk in Adolescents: A Longitudinal Study. Environment Research and Public Health. 20(2). Doi: https://doi.org//10.3390/ijerph20021050
Cobb, C.L. (2023). Mental health and disadvantaged youth: Empowering parents as interventionists through technology. American Psychologist. Advance online publication. Doi: https://doi.org/10.1037/amp0001156
Clendennen, S.L., Baojiang, Ch., Sumbe, A., Harrell, M.B. (2023). Patterns in Mental Health Symptomatology and Cigarette, E-cigarette, and Marijuana Use Among Texas Youth and Young Adults Amid the Coronavirus Disease 2019 Pandemic. Oxford Academic: Nicotine & Tobacco Research 25 (2) 266-273 p. Doi: https://doi.org/10.1093/ntr/ntac205
Jenssen, B. P., Walley, S. C., Boykan, R., Caldwell, A. L., Camenga, D. (2023). Protecting Children and Adolescents From Tabacco and Nicotine. Pediatrics 151 (5). Doi: https://doi.org/10.1542/peds.2023-061806
Morgan, A. J., Ross, A., Reavley, N. J. (2018). Systematic review and meta-analysis of Mental Health First Aid training: Effects on knowledge, stigma, and helping behaviour. Plos One. Doi: https://doi.org/10.1371/journal.pone.0197102
Fretian, A. M., Graf, M., Kirchoff, S., Glinphratum, G., Bollweg, T. M., Sauzet, O., Bauer, U. (2021). The Long-Term Effectiveness of Interventions Addressing Mental Health Literacy and Stigma of Mental Illness in Children and Adolescents: Systematic Review and Meta-Analysis. International Journal of Public Health. Doi: https://doi.org/10.3389/ijph.2021.1604072
Fretian, A., Kirchhoffs, S., Okan, O., Bauer, U. (2022). Results from a systematic review of interventions promoting mental health literacy in youth. European Journal of Public Health 32(3). Doi: https://doi.org/10.1093/eurpub/ckac129.248
Madigan, Sh., Korczak, D.J., Vaillancourt, T., Racine, N., Hopkins, W.G., Pador, P., Hewitt, J.M.A., AlMousawi B., McDonald, Sh., Neville, R.D. (2023). Comparison of paediatric emergency department visits for attempted suicide, self-harm, and suicidal ideation beforeband during the COVID-19 pandemic: a systematic review and meta-analysis. The Lancet Psychiatry. Doi: https://doi.org/10.1016/S2215-0366(23)00036-6
Capobianco, L., Adewusi, J., Cooper, B., Belcher, A., Wells, A. (2023). Effectiveness of physical and mental health interventions for young people with heart conditions: protocol for a systematic review and meta-analysis. BMJ Journals: Cardiovascular medicine Protocol 13 (2). Doi: https://dx.doi.org/10.1136/bmjopen-2022-067342
Munick, S. M., Lin, J. A., Milliren, C.E., Braverman, P. K., Brigham, K. S., Fisher, M. M., Golden, N. H., Jary, J. M., Lemly, D. C., Matthews, A., Ornstein, R. M., Roche, A., Rome, S. E., Rosen, E.L., Sharma, Y., Shoo, J., K., Taylor, J.L., Thew, M., Vo, M., Voss, M., Woods, R. E., Forman, S. F., Richmond, T. K. (2022). Association of the COVID-19 pandemic With Adolescent and Young Adult Eating Disorder Care Volume. JAMA Pediatrics 176 (12). Doi: https://10.1001/jamapediatrics.2022.4346
Stracke, M., Heinzi, M., Muller, A.D., Gilbert, K., Thorup, A.A.E., Paul, J. L., Christiansen, H. (2023). Menthal Health Is a Family Affair – Systematic Review and Meta-Analysis on the Associations between Menthal Health Problems in Parents and Children during the COVID-19 Pandemic. International Journal of Envinronment Research and Public Health 5 (20). Doi: https://doi.org/10.3390/ijerph20054485
Liao, Y., Ameyaw, M. A., Liang, Ch., Weijian, L. (2023). Research on the Effect Evidence-Based Intervention on Improving Students’ Menthal Health Literacy Led by Ordinary Teachers: A Meta-Analysis. International Journal of Envinronment Research and Public Health 2 (20). Doi: https://doi.org/10.3390/ijerph20020949
Lopez-Gil, J.F., Garcia-Hermoso, A., Smith, L., Firth, J., Trott, M., Mesas, A.E., Jimenez-Lopez, E., Gutierrez-espinoza, H., Tarraga-Lopez, P., Victoria-Montesinos, D. (2023). Global Proprtion of Disordered Eating in Children and Adolescents. A systematic Review and Meta-analysis. JAMA Pediatrics. Doi: https://doi.org/10.1001/jampedriatics.2022.5848
Zhang, O., Wang, J., Neitzel, A. (2023). School-based Menthal Health Interventions Targeting Depression or Anxiety: A Meta-analysis of Rigorous Randomized Controlles Trials for School-aged Children and Adolescents. Journal of Youth and Adolescents 52, 195-217. Doi: https://doi.org/10.1007/s10964-022-01684-4