Nuo pasiutligės gali apsaugoti tik skiepai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) minėdamas Pasaulinę pasiutligės dieną, rugsėjo 28-ąją, primena, kad nuo mirtinai pavojingos ligos gali išgelbėti tik skiepai. Nors paskutinis žmogaus mirties nuo pasiutligės atvejis Lietuvoje buvo užregistruotas 2007 m. (asmuo susirgo keliaudamas po Indiją, kur jam įkando nepažįstamas šuo), tačiau specialistai kasmet registruoja ne vieną tūkstantį į medikus besikreipiančių asmenų, kurie buvo sužaloti laukinių ar naminių gyvūnų. Beje, ši ūminė virusinė liga paplitusi kai kuriose pasaulio valstybėse, todėl apie riziką reikėtų  žinoti ir keliaujant.

Pasiutligė yra paplitusi daugiau nei 150 šalių ir teritorijų, kuriose kasmet  fiksuojama dešimtys tūkstančių mirčių nuo šios ligos – daugiausia Azijoje ir Afrikoje. Tad keliaujant į šiuos endeminius žemynus, išlieka didelė rizika užsikrėsti šia liga.

Dažniau sužaloja šunys ir katės

Pasiutlige gali sirgti tiek laukiniai (lapės, vilkai, usūriniai šunys), tiek naminiai (šunys, katės, galvijai) gyvūnai.

NVSC duomenimis, kasmet žmones dažniau sužaloja naminiai augintiniai – šunys ir katės. 2022 m. medicinos pagalbos dėl gyvūnų apkandžiojimo, apdraskymo, apseilėjimo kreipėsi 3845 asmenys, iš jų 2717 žmonių sužalojo šunys, 1017– katės. Kasmet žmonės susiduria ir su laisvai lakstančiais gyvūnais. Praėjusiais metais nuo nepažįstamų šunų ir kačių nukentėjo (buvo sužaloti) 1478 asmenys, nuo laukinių gyvūnų – 90.

Gyvybę gali išgelbėti skiepai

Primename, kad įkandus bet kokiam gyvūnui, žmogus nedelsdamas turėtų kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs galimą riziką, skirs pasiutligės vakcinacijos kursą, kurį sudaro penkios vakcinos dozės: 0, 3, 7, 14, 28 dieną po įkandimo ar sužalojimo.

„Labai svarbu laiku kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų įvertinta sužalojimo rizika ir, prireikus, atlikta vakcinacija nuo pasiutligės. Skiepai yra vienintelis būdas, galintis išgelbėti žmogui gyvybę įkandus, įdrėskus, apseilėjus pasiutlige sergančiam gyvūnui“,– atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Pernai beveik pusė (1804) žmonių, kurie nukentėjo nuo gyvūnų, buvo paskiepyti nuo pasiutligės. Dalis nukentėjusiųjų (1024) nebaigė viso skiepijimo kurso, kiti asmenys (93) atsisakė skiepytis.

Specialistai ragina darbdavius profilaktiškai nuo pasiutligės paskiepyti tuos darbuotojus,  kuriems yra didelė rizika užsikrėsti šia liga, pavyzdžiui: veterinarus, miškininkus, medžiotojus, dresuotojus, asmenis, dirbančius gyvūnų prieglaudose ar laboratorijose bei kitus, galinčius turėti sąlytį su pasiutlige.

Kaip elgtis, jei sužalojo gyvūnas?

Įkandus, įdrėskus gyvūnui, pirmiausia reikia sutvarkyti žaizdą – nuplauti su muilu ir  tekančiu vandeniu, dezinfekuoti ir kreiptis į gydymo įstaigą. „Gydytojas galės apžiūrėti žaizdą ir įvertinti užsikrėtimo pasiutlige riziką. Jeigu galima nustatyti, koks gyvūnas sužalojo ir surasti jo šeimininką, tuomet NVSC specialistai organizuos, o veterinarijos specialistai stebės gyvūną 14 dienų, kad įsitikintų, ar jis neserga pasiutlige. Jeigu gyvūnas laukinis arba gyvūnas neturi jį prižiūrinčių šeimininkų, nukentėjusiam asmeniui paskirs pasiutligės skiepus“, – apie profilaktinių priemonių taikymą įkandus gyvūnui paaiškina NVSC atstovė.

Kaip užsikrečiama pasiutlige?

Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja pasiutęs gyvūnas ir su jo seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Didesnis pavojus užsikrėsti, jeigu  užsikrėtęs gyvūnas įkando  į nuogą kūną, o ne per rūbus. Ypač pavojinga, kai pasiutę gyvūnai sukandžioja žmogui veidą. Rečiau užsikrečiama pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ar gleivines.

Ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo 12 dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo inkubacija trumpesnė), į žaizdą patekusio užkrato kiekio ir kt.

Simptomai primena gripo

Specialistai primena, kad pirmieji pasiutligės simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas. Ligai progresuojant, atsiranda vandens baimė, oro judėjimo baimė, gerklų spazmai, raumenų silpnumas, pereinama į komą ir baigiasi mirtimi.

Daugiau apie pasiutligę skaitykite čia.

 

NVSC informacija

Plačiau