„Nepasiduokime kiršinimui ir nesantaikai” – ragina psichologė Lijana Petreikienė

Mielieji, kreipiasi Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė Lijana Petreikienė.

Ne tik mūsų rajone, tačiau ir kituose Lietuvos miestuose šiuo metu pastebimi rusakalbių užgauliojimai, didesnis ar mažesnis priešiškumams jiems. Ypač skaudu, kai į tokias situacijas patenka ir agresijos aukomis tampa rusakalbiai vaikai, kurie yra nepelnytai kaltinami dėl įvykių Ukrainoje.

Labai svarbu, kad nei vienas suaugęs neliktų abejingas tokioms patyčioms ir nedelsdamas jas stabdytų! Svarbu visiems suprasti, kad šiuo metu visi, tiek suaugusieji, tiek vaikai ir paaugliai, esame kupini įvairiausių emocijų, nepaisant to, kurios tautybės esame ar kuria kalba kalbame.  Tai suprantama. Vaikai ir paaugliai girdi daug informacijos iš žiniasklaidos, socialinių tinklų, interneto, draugų, tėvų. Jie jaučia įtampą, ypač, jei jų šeimos narių pažiūros nesutampa dėl Rusijos karo veiksmų Ukrainoje su viešąją nuomone. Labai svarbu užtikrinti, kad nekiltų tautinės neapykantos apraiškų, kad nepasiduotume kiršinimui ir nesantaikai bei stabdytume žeminantį elgesį, įžeidinėjimus ir patyčias. Turime visi labai aiškiai suprasti, kad šio Rusijos – Ukrainos karo agresorius yra Rusijos rėžimas, o ne visi rusakalbiai žmonės, gyvenantys Lietuvoje ar kitur.

Psichologė Lijana Petreikienė dalijasi  Paramos vaikams centro rekomendacijomis, kaip suaugusiems reaguoti į priešišką vaikų elgesį, nukreiptą prieš rusakalbius.

• Pirmiausia patys suaugusieji turi atskirti, kas užpuolė Ukrainą. Labai svarbu suprasti ir sau įvardinti, kas yra karo prieš Ukrainą agresorius – Rusijos vyriausybė ir prezidentas V.Putinas. Tik tuomet šią žinią galėsite perduoti vaikams. Paaiškinkite, pabrėžkite ir vis pakartokite tiek mažesniems, tiek paaugliams: „Karą pradėjo ne šalia mūsų esantys rusų tautybės žmonės. Karą pradėjo ne Rusijoje gyvenantys rusai ir kitų tautybių žmonės. Karą pradėjo Rusijos valdžia ir prezidentas Putinas. Daug rusų ir Rusijoje kenčia dėl tokio Putino blogo elgesio”.
• Svarbu atkreipti dėmesį, kaip apie karą kalba suaugusieji. Vaikai girdi suaugusiųjų pokalbius, net jeigu atrodo, kad nesiklauso. Jeigu namuose ar darželyje/mokykloje vaikai girdės, kad „rusai žudo“, „rusai puola“, „rusai yra agresoriai“ ir pan., vieniems vaikams bus sunku rasti kitų žodžių, kaip vadinti šalia esančius kitos tautybės vaikus. Kiti vaikai, ypač jeigu jie patys yra rusų tautybės, jausis „įvaryti į kampą“. Niekas negali pasirinkti tautybės ir natūraliai su ja tapatinasi. Rinkitės, kokius žodžius vartojate, kalbėdami su kitais suaugusiais ar komentuodami įvykius. Galima sakyti: „Rusijos prezidentas įsakė užpulti Ukrainą“, „Rusijos kariuomenei liepta kariauti prieš Ukrainą“, „Daugybė Rusijos piliečių nenori karo“.
• Reikėtų padėti vaikams suprasti, kaip šiomis dienomis jaučiasi ir ką galvoja šalia mūsų gyvenantys rusai. Daugelis jų yra išsigandę, bijo ir nerimauja dėl karo Ukrainoje, išgyvena dėl ten žūstančių, nepriklausomai kokia žmonių tautybė. Rusai taip pat bijo dėl savo ir savo vaikų saugumo Lietuvoje, išgyvena kaltę, nors ne jie sukėlė karą. Karą sukėlė Rusijos prezidentas V.Putinas. Svarbu tai įvardinti vaikams ir pabrėžti, kad rusų tautybės žmonės nekalti. Galima vaikams akcentuoti, kad turime nuraminti, padrąsinti šalia mūsų esančius, nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar kalbos.
• Patyčias turi stabdyti suaugęs. Tėvų ir specialistų pozicija turi būti aiški, o vaikai neturėtų likti vieni išsiaiškinti konkrečios situacijos. Jeigu matote ar žinote, kad kuris nors vaikas žeminamas, įžeidinėjamas, pravardžiuojamas, visada sureaguokite – draugišku, bet tvirtu balsu pasakykite: „Atrodo, kad pyksti ir esi pasimetęs. Tačiau patyčios – netinkamas elgesys. Karą pradėjo ne šalia mūsų esantys rusų tautybės žmonės, o Putinas“.
• Konfliktus tarp vaikų ir paauglių padės išspręsti dialogas. Paaugliams gali būti ypatingai sunku suprasti, kodėl kai kurie jų pažįstami rusakalbiai (ir ne tik) suaugę ar vaikai palaiko V.Putiną ir nesmerkia karo, kaltina Ukrainą dėl karo pradėjimo. Svarbu pabrėžti, kad žmonės taip elgiasi, kai nežino tikros įvykių eigos, tiki V.Putino ar Rusijos valdžios melu, bijo bausmės ar artimųjų žūties pačioje Rusijoje. Taip pat suaugusieji turi pasakyti, kad kuo stipriau paaugliai puls ir žemins kitokią nuomonę turinčius žmones Lietuvoje, tuo labiau jie gindamiesi, kad nesijaustų blogai, palaikys neteisėtus V.Putino veiksmus. Konflikto metu reikia kalbėtis tarpusavyje dar ir dar kartą. O kartais daryti pertraukas šioje temoje ir neišreikšti savo nuomonės garsiai.
• Vaikams ir paaugliams svarbu žinoti, kad kilus klausimams, gali pasikalbėti. Aiškiai pasakykite vaikams, kad girdėdami ar matydami patyčias, jie gali jaustis pasimetę ir sutrikę. Priminkite, kad turėdami abejonių, kaip bendrauti su vienu ar kitu darželio/mokyklos/kiemo draugu, būtinai pasikalbėtų su suaugusiuoju, kuriuo pasitiki (tėvais, mokytojais).
• Pasitarkite su psichologu „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12. Apie tai, ką atsakyti vaikams ir paaugliams apie šiandieninę situaciją; kaip reaguoti į jų pasikeitusį elgesį: nemigą, jautrumą, pyktį; kaip patiems tėvams nusiraminti ir padėti vaikams; visais kitais klausimais, kylančiais dėl vaikų ir paauglių elgesio, savijautos, tarpusavio santykių.

 

Atkreipdama dėmesį į tai, kad visi – tiek vaikai ir paaugliai, tiek ir suaugusieji – šio Rusijos-Ukrainos karinio konflikto metu jaučiame stiprias emocijas: nerimą, stresą, įvairias baimes. Psichologė Lijana Petreikienė ragina nelaukti, netylėti, bet kreiptis psichologinės pagalbos. Nepaisant to, kad stresas yra mūsų nuolatinis palydovas, kartais mes patiriame tokio stiprumo iššūkius, kad mums įprastiniai ir žinomi tvarkymosi būdai nepadeda, nes iššūkis peržengia mūsų adaptacines galimybes ir jėgas. Tokiais atvejais svarbu nelikti vieniems ir pasitelkti išorinę pagalbą ir kreiptis į specialistus.

Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuras teikia nemokamas, anonimines psichologų konsultacijas visiems Klaipėdos rajono gyventojams, Skuodo rajono gyventojams bei Rietavo savivaldybės gyventojams tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.

Kontaktai:

Lijana Petreikienė, 8 697 42961, lijana.petreikiene@visuomenessveikata.lt

 

O kol lauksite savo eilės pas psichologą, psichologė Lijana Petreikienė ragina pačius pasirūpinti savo psichologine būsena. Žmogaus Psichologijos Instituto rekomenduojamieji pagalbos sau būdai krizės metu.

• Svarbu prisiminti, kad “tai nesitęs amžinai”. Anksčiau ar vėliau visa tai baigsis. Krizė kada nors prasidėjo, kada nors ir pasibaigs. Net ir didžiausia ekonomine krize laikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose vykusi didžiausia kapitalistinio ūkio krizė (dar vadinama didžiąja depresija), vykusi 1929–1933 metais ir apėmusi visas ūkio šakas, baigėsi. Norėtųsi, kad ir mes „savo kiemą iššluotume kuo greičiau“. Žmogų apnikę neigiami jausmai jam lyg ir teigia, kad dabar yra sunku ir tai truks visada. Žvelgiant į ateitį, vaizdelis iš tiesų gali atrodyti kaip pro tamsius akinius. Bet iš tikrųjų tai vėliau ar anksčiau baigiasi. Žmonės, kurie į pokyčius reaguoja palankiau, vertina tai kaip naują iššūkį, yra mažiau pažeidžiami streso. Tie, kurie pokyčius laiko grėsmingais ir gąsdinančiais, labiau linkę dėl jų patirti stresą. Taigi ne patys pokyčiai sukelia stresą, bet tai, kaip į juos reaguojama.
• “Krizė būdinga visiems”. Tūkstančius metų žmonės bijodavo ir nerimaudavo. Tai prigimtiniai jausmai. Tik baimę keldavo kiek kitokie dalykai nei dabar – buvo bijomasi priešo, kad nepavyks sumedžioti bizono ir aprūpinti savo šeimos maistu. Žmogus turi vieną tobuliausių instinktų – išgyventi. Tiesiog reikia susikaupti, ramiai apgalvoti, ką gera galime nuveikti, ir veikti. Svarbiausia yra veikti! Nes nieko nedarant viskas išties gali atrodyti lyg pro tamsius akinius.
• Deilo Karnegio kovos formulė. Štai kaip su nerimu siūlo kovoti pasaulyje garsus bendravimo ir geros savijautos specialistas Deilas Karnegis. Formulė gana paprasta, bet veiksminga. 1 žingsnis – atsakykite į klausimą: „Kas atsitiks pačiu blogiausiu atveju, jei neišspręsiu savo problemos?“ 2 žingsnis – mintimis susitaikykite su tuo, kas gali įvykti blogiausia. 3 žingsnis – pabandykite ramiai apgalvoti, kokiais būdais pagerinti tą situaciją, su kuria jūs mintyse jau susitaikėte. Ir viskas… Pagal D. Karnegį jūs jau turite atspirties tašką, nuo kurio turite pradėti veikti. Pirmyn!
• „Aš moku gerai…“. Sunkiu momentu metu gali vyrauti minčių chaosas, todėl neprošal būtų minutėlę prisėsti ir užsirašyti savo stipriąsias ir tobulintinas sritis. Pavyzdžiui, „Aš moku gerai…“ – šį sakinį užbaikite bent 10 kartų. Na, jau matote, kad yra dalykų, kuriuos jūs mokate gerai?
• Turime galimybę rinktis į viską galime reaguoti dvejopai: būti gerai nusiteikę arba būti blogai nusiteikę. Svarbu sau į galvą įsikalti faktą: kaip priimame tai, kas vyksta aplinkui, priklauso tik nuo mūsų pačių. Galima atlikti tokį eksperimentą: atsikėlę ryte pasveikinkite naują dieną, stebėkite teigiamus dalykus ir elkitės taip, lyg apie jokią krizę Lietuvoje nebūtumėte nė girdėję. Kitą dieną darykite viską tą patį, tik priešingai. Mąstykite, kad šiandien bus sunki diena, nuo ryto įsivaizduokite, kaip jūs pavargsite darbe. Stebėkite, kiek daug aplinkui liūdnų ir nusivylusių žmonių. Skųskitės ir guoskitės visiems, ką tik sutinkate. Ir galiausiai atėjus vakarui jūs pasijusite esąs bene nelaimingiausias žmogus žemėje. Tos dvi dienos iš esmės viena nuo kitos nesiskiria, o kaip skirtingai jas galima išgyventi. Nebūkite tas, kuris vis verkia, skundžiasi ir guodžiasi. Kartais sveika pasiguosti, bet tai neturėtų tapti jūsų kasdienybe, nes tokiu atveju jūsų pradės šalintis aplinkiniai – bendradarbiai, kolegos, artimieji. Juk kam įdomu nuolat girdėti kitų bėdas, kaip jiems viskas nesiseka, kaip visi aplinkui priešiškai nusiteikę, neužjaučiantys. Toks žmogus iš tikrųjų gali išvesti iš kantrybės net ir stipriausių nervų žmogų.

*Lietuvos respublikos prokuratūra ir Lietuvos policija, visapusiškai palaikydama Ukrainą, tai pat prašo visų Lietuvos žmonių būti oriais ir atsakingais, vengti bet kokių provokacijų, nekurstyti neapykantos prieš kitos tautos žmonių grupes, vengti smurto prieš šių šalių piliečius, ar rusakalbius gyventojus. Primenama, kad tokie veiksai yra nusikalstami, už juos LR baužiamajame kodekse yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

 

Informaciją parengė Lijana Petreikienė, Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė

 

Plačiau