NELIK ABEJINGAS. IŠDRĮSK PASIKALBĖTI

Rugsėjo 10-ąją minėdami Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną kviečiame nelikti abejingais, išdrįsti pasikalbėti – tiek atsidūrusius krizinėje situacijoje, tiek juos pažįstančius. Atsakymai į svarbiausius klausimus ir nemokamos pagalbos kontaktai – svetainėje https://tuesi.lt/

Juk užmegztas pokalbis gali padėti

Savižudybė – tai daugelio veiksnių poveikio padarinys. Tarp jų yra išskiriami genetiniai, psichologiniai, socialiniai ir kultūriniai, dažnai apsunkinti traumos ar praradimo.

Kad ir kas sąlygotų savižudybę, pirmiausia tai suprantama kaip psichologinė problema. Savižudybę dažniausiai sąlygoja gilus beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas. Žmogus nebemato jokių problemų sprendimų ir galimybių susitvarkyti su sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis, tad pasirenka galimybę nutraukti kančią nutraukdamas savo gyvenimą. Vis dėlto asmenys, kurie bandė žudytis, dėl profesionalios psichologinės pagalbos sugeba išspręsti daugelį problemų ir toliau gyventi pilnavertį gyvenimą.

Gresiančios savižudybės požymiai

Požymiai ne visais atvejais yra pastebimi. Dalis nusižudžiusių asmenų apie savo ketinimus slepia iki pat galo, ir net patys artimiausi šeimos nariai savižudybės grėsmės gali nepastebėti.

Tačiau visada verta atkreipti dėmesį, jeigu asmuo kalba:

kad nenori gyventi
kad mirtis būtų geriausia išeitis
kad yra našta kitiems
kad nėra gyvenimo prasmės
kad geriau būtų užmigti ir nepabusti
kad geriau būtų susirgti nepagydoma liga
kad jaučia nepakeliamą emocinį skausmą, kaltę ar gėdą
jei grasina, kad „kai numirsiu, tada pasigailėsite“
bet kokiais kitais žodžiais kalba apie mirtį ar savižudybę, neįprastai ir perdėtai ja domisi. Netikėkite paplitusiu mitu, kad „iš tikrųjų galvojantys apie savižudybę apie tai nekalba“, nes tai nėra tiesa, dauguma nusižudžiusių apie tai buvo artimiesiems bent užsiminę
Atkreipkite dėmesį, jei asmuo įsigyja savižudybės įrankį (virvę, ginklą, kaupia vaistus ir kt.), taip pat jei užbaigia svarbiausius darbus, rašo testamentą, grąžina skolas, atsisveikina.