Lapkričio14-oji – Pasaulinė cukrinio diabeto diena

Kasmet lapkričio 14 dieną minima Pasaulinė diabeto diena. Tai – Frederiko Bantingo, kuris kartu su Charlesu Bestu atrado insuliną, gimimo diena. Minėti Pasaulinę diabeto dieną pasiūlė Tarptautinė diabeto federacija ir Pasaulio sveikatos organizacija 1991 metais, siekdamos atkreipti dėmesį į pasaulinę šios ligos epidemiją.

Cukrinis diabetas yra lėtinė endokrininė metabolinė liga. Ją sukelia žmogaus organizme insulino sintezės, sekrecijos ir periferinio veikimo sutrikimas. Insulinas – hormonas, kurį gamina kasos beta-ląstelės. Jis padeda gliukozei patekti į raumenis, riebalinį audinį, kepenis, reguliuoja ir mažina gliukozės kiekį kraujyje. Žmonių, kurie serga pirmo tipo cukriniu diabetu, kasos beta-ląstelės dėl įvairių priežasčių negamina insulino. Jeigu organizme yra pakankamai insulino, bet jis nėra periferijoje veiksmingai naudojamas, susergama antro tipo diabetu.

Dažniausia cukrinio diabeto forma – antro tipo diabetas. Juo serga suaugę ar vyresnio amžiaus žmonės, neretai per daug sveriantys. Antro tipo cukrinis diabetas ne visada yra gydomas insulino injekcijomis. Kartais ligą pavyksta kontroliuoti subalansuota dieta, kūno masės mažinimu, fiziniu aktyvumu. Jei šių priemonių nepakanka ligos kontrolei, skiriamas gydymas tabletėmis. Iš visų diabetu sergančių žmonių 90-95 % yra antro tipo ligoniai.

Pirmo tipo diabetas yra autoimuninė liga, kurios metu sunyksta kasoje esančios ir insuliną gaminančios ląstelės. Dėl to žmonių, sergančių šia liga, organizmas stokoja ar visiškai negamina insulino. Tam, kad žmogus išgyventų, insulinas leidžiamas švirkštais arba insulino pompa. Pirmo tipo diabetas, anksčiau vadintas jaunuolių diabetu, dažniausiai yra diagnozuojamas vaikams ir jaunuoliams.

Pirmo tipo diabeto požymiai:

• dažnas šlapinimasis;
• besaikis troškulys;
• didėjantis alkis;
• svorio mažėjimas;
• nuovargis;
• negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį;
• suprastėjusi rega;
• vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu);
• plaštakų ir pėdų dilgčiojimas ar nejautrumas;
• neryškus matymas;
• dažnos infekcijos;
• blogai gyjančios žaizdos.

Sergantiesiems II tipo diabetu šie požymiai gali būti neryškūs arba jų žmogus gali iš viso nejausti.

Keli rizikos veiksniai, susiję su 2 tipo diabetu, yra šie:

• diabetas šeimos istorijoje;
• antsvoris;
• nesveika mityba;
• fizinis neveiklumas;
• didėjantis amžius;
• aukštas kraujo spaudimas;
• sutrikęs gliukozės toleravimas;
• gestacinio diabeto istorija;
• prasta mityba nėštumo metu.

Negydomas diabetas gali sukelti gyvenimą keičiančias komplikacijas. Tai apima aklumą, pėdų amputaciją, inkstų nepakankamumą, širdies smūgį ir insultą. Svarbu laiku pastebėti įspėjamuosius diabeto ženklus ir pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju dėl ligos kontroliavimo būdų ar reikiamo gydymo.

KLAUSIMAI, KURIE KYLA ŽMOGUI, SUSIRGUSIAM CUKRINIU DIABETU

Ar alternatyvi medicina pajėgi kovoti su diabetu?

Ne. Žinoma, iš žmogaus tikėjimo neatimsi ir visos priemonės – cinamono arbata, topinambų ir bambukų ūglių salotos, kvėpavimo pratimai, homeopatiniai žirniukai – gal ir gali padėti pasijusti geriau, bet su sąlyga, kad nebus nutrauktas tradicinės medicinos atstovų paskirtas gydymas. Tikėti, kad Jūsų tėvo krikšto tėvo sesers vyro pusbrolio sūnus pasveiko nuo diabeto medituodamas Merkinės piramidėje, neverta – jei tai būtų tiesa, medicina tikrai apie tai žinotų ir niekas neslėptų, kad tai įmanoma. Ar visą gyvenimą reikės leistis insuliną? Visą gyvenimą daug ką darome – valomės dantis, mankštinamės, keliamės anksti į darbą ar mokyklą, tvarkome namus ir t. t., nes tai padeda jaustis geriau arba neturime kito pasirinkimo. Medicina žengia į priekį ir galime turėti viltį, kad ateityje bus viskas paprasčiau, bet kol kas belieka tik dėkoti F. Bantingui už insulino atradimą.

Ar tikrai diabetas neišgydomas?

Neišgydomas, bet kontroliuojamas. Jums patiems, pasitelkus įvairias priemones ir technologijas, teks pavaduoti savo kasą. Kontrolė pirmomis dienomis atrodo neįmanoma ir sudėtinga, bet ar drąsiai jautėtės pirmą kartą sėsdami prie automobilio vairo? Ar užteko pasitikėjimo savimi pirmą dieną naujoje darbovietėje ar mokykloje? O šachmatų partijoje visada esate laimėtojas? Kasdien įgyjama patirtis, išmoktos pamokos daro mus stipresnius, gudresnius, išmanesnius, tad nepraėjus nė pusmečiui būsite asas ir net patarinėsite naujai susirgusiems.

Ar reikės atsisakyti mėgstamos veiklos?

Dažniausiai šis klausimas kyla daug keliaujantiems, aktyviai sportuojantiems ar turintiems ekstremalių pomėgių. Ligos pradžioje tikrai gali būti sunku palaikyti stabilią glikemiją fizinio aktyvumo ar ištvermės reikalaujančios veiklos metu, tad reikės daug domėtis ir eksperimentuoti. Tačiau ne vienas cukriniu diabetu sergantis žmogus yra įrodęs, kad ši liga tikrai nėra trukdis nei žygiams į kalnus, nei bėgimo maratonams, nei šuoliams parašiutu, nei nardymui, nei bokso treniruotėms.

Ar cukriniu diabetu sergantis žmogus yra saugus likęs vienas?

Jei liga gerai valdoma, žmogus yra dėmesingas savo sveikatai ir savijautai, aplinkinių pagalba jam nėra būtina, tačiau saugiau jaučiamasi, kai bent artimiausi žmonės žino apie jo buvimo vietą. Ar sergantį vaiką palikti vieną, priklauso nuo jo amžiaus, savarankiškumo, bet, savaime suprantama, nuolat palaikomas ryšys, gliukozės rodiklių stebėjimas nuotoliniu būdu padeda saugiau jaustis ir vaikui, ir jo tėvams (globėjams).

Ar galima valgyti saldumynus?

Sergant cukriniu diabetu valgyti saldumynus ne tik galima, bet kartais ir reikia, jei ištinka hipoglikemija. Kitais atvejais, kaip ir bet kuriam sveikam žmogui, saldumynais piktnaudžiauti nerekomenduojama. Per šventes galima paskanauti torto gabalėlį, o karštomis dienomis atsigaivinti porcija ledų. Be to, dabar yra nemažas pasirinkimas becukrių, gliukozei kraujyje įtakos nedarančių skanumynų, kurių galima įsigyti specializuotose parduotuvėse arba pasigaminti patiems.

Ar įmanoma pavalgyti viešojo maitinimo įstaigose?   

Šiais laikais daugelis kavinių, barų, restoranų siūlo įvairiam skoniui ir poreikiams pritaikytą maistą, tad klientą vertinanti įstaiga tikrai pasistengs Jums įtikti. Svarbiausia išsiaiškinti, per kiek laiko maistas bus patiektas, kad būtų galima laiku susileisti insuliną. Vaikų darželiuose, mokyklų valgyklose valgiaraštis su apskaičiuota maistine verte žinomas iš anksto, tad su vaiku galima susidaryti savaitės planą, ką jis valgys ir kiek insulino kaskart susileis.

Trakų VSB informacija ir  žurnalo „Diabeto IQ“ pateikta medžiaga.

The post Lapkričio14-oji – Pasaulinė cukrinio diabeto diena appeared first on Trakų visuomenės sveikatos biuras.

Plačiau