Krūtų vėžys: priežastys ir prevencija

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir daugelyje Vakarų pasaulio šalių. Bet kuri moteris per gyvenimą turi apie 10 proc. riziką susirgti krūties vėžiu. Dauguma vėžio atvejų yra sporadiniai (atsitiktiniai), veikiant išoriniams (aplinkos) veiksniams, tačiau 5–10 proc. krūties vėžio atvejų išsivysto dėl paveldėtų genetinių pokyčių (genų mutacijų). Su krūties vėžiu susijusių genų mutacijos padidina riziką sirgti ir kitomis onkologinėmis ligomis – prostatos, kasos vėžio bei melanomos.

Rizikos veiksniai

Krūties vėžio atsiradimo priežastys nėra pilnai ištirtos ir aiškios, tačiau yra tiksliai žinoma, kad kai kurių moterų polinkis susirgti krūties vėžiu yra ryškiai didesnis.

Veikiant įvairiems rizikos veiksniams ląstelės išklojančios pieno liaukų skiltis ar dar dažniau – latakus mutuoja (pasikeičia) ir besidaugindamos suformuoja naviką. Krūties vėžys dažniausiai prasideda krūties centre audinyje supančiame spenelį.

Žinoma daug rizikos veiksnių, kuriems veikiant padidėja rizika susirgti krūties vėžiu. Visus juos galima būtų suskirstyti į koreguojamus ir nekoreguojamus.

Nekoreguojami rizikos veiksniai:

lytis (moterys serga 100 kartų dažniau nei vyrai);
amžius (77 proc. moterų, sergančių krūties vėžiu yra vyresnės nei 50 metų);
genetiniai rizikos veiksniai (nuo 5 iki 10 proc. krūties vėžio atvejų yra sąlygoti genų, kurie gali būti paveldėti tiek iš motinos, tiek iš tėvo. Šie genai taip pat didina kiaušidžių vėžio riziką moterims ir prostatos vėžio – vyrams). Nustatyta, kad moterys, kurios genetiškai paveldi riziką susirgti, krūties vėžiu suserga anksti (iki 45 m.);
šeimos anamnezėje krūties vėžys;
giminėje diagnozuotas krūties vėžys (ne visada toje pačioje giminėje diagnozuoti krūties vėžio atvejai yra paveldimi, kartais vienos giminės žmonių sergamumą tomis pačiomis ligomis nulemia jų žalingi įpročiai, netinkama mityba ar tam tikros gyvenimo sąlygos);
gyvenime anksčiau buvęs krūties vėžys (moteriai su krūties vėžiu vienoje krūtyje yra 3 – 4 kartus didesnė rizika, kad vėžys gali išsivystyti ir kitoje krūtyje);
rasė (baltaodės moterys turi didesnę riziką susirgti lyginant su juodaodėmis, aziatės ir ispanų tautų moterys turi žymiai mažesnę);
anksčiau buvusi proliferacinė krūties liga;
praeityje buvęs krūties švitinimas (vaikystėje ar jaunystėje taikyta spindulinė terapija krūtinės ląstos srityje);
ankstyvos pirmosios menstruacijos ir vėlyva menopauzė (moterims, kurioms mėnesinės prasidėjo anksčiau nei 11 gyvenimo metais, o menopauzė vėliau 52).

Koreguojami rizikos veiksniai:

negimdžiusios moterys ir tos, kurios pirmą vaiką pagimdė vyresnės nei 30 metų amžiaus;
nemaitinimas krūtimi;
rūkymas ir alkoholis;
ilgalaikis geriamųjų hormoniniai kontraceptikai ar pakaitinės lytinių hormonų terapijos vartojimas (5-7 metai ir ilgiau);
kai kurie gyvensenos ypatumai (rūkymas, gausus riebaus maisto, alkoholio vartojimas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas);
žalingi aplinkos veiksniai (radiacija, elektromagnetiniai laukai, cheminės medžiagos).

Prevencija

Krūties vėžio riziką mažina:

sveika mityba – reikia vartoti daug skaidulingo maisto, ypač menstruacijų metu, o riebalai maiste neturėtų viršyti 20 proc.;
reguliari mankšta;
antioksidantai (vitaminai A ,C, E, selenas ir kt.);
žinomų rizikos veiksnių – alkoholio ir rūkymo – vengimas.

Moterims pačioms apžiūrėti ir apčiuopti krūtis patariama jau nuo 20 metų amžiaus. Tą reiktų atlikti kiekvieną mėnesį tuoj pat po menstruacijų. Klinikinis krūtų ištyrimas rekomenduojamas kartą per tris metus. Po 40 metų amžiaus šį tyrimą rekomenduojama atlikti kasmet.

Prevencijos programa

Lietuvoje nuo 2005 metų vykdoma moterų mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa, kurios uždavinys – patikrinti visas 50–69 metų amžiaus moteris, nustatyti, kurioms yra krūties vėžio požymių ir šias moteris pasiųsti gydytis.

Pagal programą moterims tirti panaudojama mamografija – rentgeninis krūties tyrimo būdas, leidžiantis aptikti net labai mažų matmenų navikinį darinį krūtyje. Tai neskausmingas, saugus ir efektyvus tyrimas. Vadovaudamasis programa šeimos gydytojas 1 kartą kas 2 metus kviečia 50–69 metų moteris atlikti šį tyrimą.

Jei moteris sveika, tyrimas kartojamas po 2 metų.

Jei mamogramose aptinkama krūties vėžio požymių, šeimos gydytojas nedelsdamas siunčia moterį atlikti kitų tyrimų ir gydytis. Visas atrankinės patikros programos išlaidas apmoka valstybė.

Jei nustatomas krūties vėžys, gydymas apmokamas ne iš programos, bet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Iš kasmet Lietuvoje diagnozuojamų naujų krūties vėžio atvejų apie 70 procentų yra ankstyvų stadijų. Tačiau jei moterys aktyviau dalyvautų programoje, ankstyvų stadijų krūties vėžys tarp visų krūties vėžio atvejų sudarytų dar didesnę dalį.