Konferencijoje aptarti jaunimo savižudybių prevencijos iššūkiai

Sausio 16 d. Seime įvyko Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos organizuota konferencija „Kodėl laimingiausias Europos jaunimas kelia prieš save ranką?“. Susitikimo metu svarstyta, kaip tobulinti savižudybių prevencijos sistemą, siekiant laiku suteikti reikiamą pagalbą jauniems žmonėms, turintiems psichologinių ir emocinių sunkumų, susiduriantiems su įvairiais iššūkiais ugdymo įstaigoje ir šeimoje, linkusiems į savižalą ir išgyvenantiems savižudybės riziką.

Konferencijoje pranešimus skaitė Sveikatos apsaugos ministerijos ir Higienos instituto atstovai, suicidologijos, psichologijos srities mokslininkai, psichologai, psichikos sveikatos specialistai, socialiniai pedagogai ir kt.

Baigiamojoje renginio dalyje diskutuota, kokie „namų darbai“ dar nėra atlikti, siekiant išsaugoti vaikų ir jaunuolių gyvybes bei užtikrinti veiksmingą emocinės ir psichologinės pagalbos sistemą. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų atstovų teigimu, ypatingą dėmesį būtina skirti tėvų psichologinio raštingumo didinimui – siekti, kad kuo daugiau tėvų būtų pasirengę tėvystei ir augintų psichologiškai atsparias, brandžias asmenybes.

Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad mokyklose mokiniai patiria ne tik didelį spaudimą dėl akademinių pasiekimų, bet ir susiduria su psichikos sveikatai nepalankiais veiksniais – mokymosi sąlygų neapibrėžtumu, dažna reikalavimų kaita bei sudėtingėjančiomis ugdymo programomis.

Akcentuojant psichikos sveikatos specialistų trūkumą, pastebėta, jog net tarp jaunimui paslaugas teikiančių psichologų nedaug specialistų, aktyviai dirbančių savižalos ir savižudybių prevencijos srityje. Konferencijos dalyviams taip pat perduoti jaunimo lūkesčiai – pagalbos sistemoje jie tikisi saugaus, pasitikėjimu grįsto kontakto ir ilgalaikių psichikos sveikatos specialistų paslaugų.

Diskusijų metu ne kartą pabrėžtos ir nepakankamo bei nenuoseklaus finansavimo problemos, nors siekiant užkirsti kelią rimtesnėms pasekmėms turėtų būti taikomos visos tinkamos prevencinės priemonės, padedančios išvengti uždelstos diagnozės ir laiku nesuteiktos pagalbos.

Kaip teigiama 2026 m. sausio 9 d. Seimo informaciniame pranešime žiniasklaidai, mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, 2024 m. Lietuvoje dėl savižudybių mirė 566 asmenys, iš jų 9,5 proc. buvo 14–29 m. amžiaus asmenys (100 tūkst. jaunų asmenų teko 11,6 mirtys dėl savižudybių). Analizuojant savižudybių tendenciją, Lietuvoje mirtingumo dėl savižudybių rodiklis 2018–2024 m. sumažėjo 19,1 proc., tuo tarpu jaunimo tarpe – 23 proc. 2024 m. Lietuvoje vaikų ir jaunimo (10–29 m.) amžiaus grupėje užfiksuoti 7 019 savižudybės grėsmės (tyčinio savęs žalojimo, minčių apie savižudybę) atvejai (243,2 atvejai 100 tūkst. gyventojų). Realus bandymų žudytis ir savęs žalojimo atvejų skaičius gali viršyti turimus duomenis. 

Konferencijos įrašas