Keičiama širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa

Keičiama širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa

Nuo gegužės 1 d. pasikeitė ligonių kasų finansuojamos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos
programos tikslinės populiacijos amžiaus ribos, atsirado aiškus paciento rizikos susirgti
šiomis ligomis vertinimas, pagal kurį nustatomas dalyvavimo programoje periodiškumas.
Tikimasi, kad pokyčiai leis išsamiau ir efektyviau tirti programos dalyvių sveikatą bei
reikšmingai prisidės prie gyventojų sergamumo kraujotakos sistemos ligomis mažinimo.
Kaip visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties
priežastis. Higienos instituto duomenys rodo, kad kraujotakos sistemos ligomis mūsų šalyje kasmet
suserga ir nuo jų miršta vis daugiau žmonių. 2021 m. šiomis ligomis sirgo arti 914 tūkst. Lietuvos
gyventojų, o pernai – jau daugiau nei 931 tūkst. Vien užpernai dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 23
tūkst. pacientų. Todėl ypač svarbia tampa šių ligų prevencija.
Šiuo metu širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos dalyvių aktyvumas nėra pakankamas.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, šioje
programoje kasmet sudalyvauja mažesnė pusė (46 proc.) į tikslinę amžiaus grupę patenkančių
Lietuvos gyventojų.
Anksčiau širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje galėjo dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55
metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Dabar tikslinės populiacijos amžiaus ribos plečiamos ir nuo
šiol programoje dalyvauti galės 40–60 metų (imtinai) vyrai ir moterys.
Numatyta, kad programos metu šeimos gydytojas daugiau dėmesio skirs pacientui, atliks įvairius
tyrimus, pavyzdžiui, lipidogramą, elektrokardiogramą, nustatys gliukozės ir kreatinino
koncentraciją ir kt. Pagal tyrimų rezultatus bus įvertinama paciento rizika sirgti širdies ir
kraujagyslių ligomis ir nustatoma maža, vidutinė, didelė arba labai didelė rizika.
Nuo nustatytos rizikos priklausys ir paciento dalyvavimo programoje periodiškumas. Jei bus
nustatyta maža ar vidutinė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis žmogus dalyvauti programoje
kitą kartą bus kviečiamas po 4 metų. Jei bus nustatyta didelė rizika susirgti šiomis ligomis,
dalyvauti bus kviečiama po 2 metų, o jei rizika bus labai didelė – po 1 metų. Nustačius labai didelę
riziką sirgti, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją kardiologą tolesniam išsamiam
ištyrimui dėl širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės.
„Jei šeimos gydytojas nustatys didelę arba labai didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis,
pacientui bus sudaromas pirminės prevencijos priemonių planas. Jame bus nustatomi siektini
paciento kūno masės indekso, arterinio kraujospūdžio ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio
koncentracijos kraujo serume rodikliai, jų kontrolės būdai ir terminai bei gyvenimo būdo keitimo
rekomendacijos. Po 6 mėnesių pacientas pakartotinai turės apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris
įvertins šio plano pasiektus rezultatus, koreguos planą“, – tvarką paaiškino VLK Paslaugų
ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.
Kaip anksčiau, taip ir dabar privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems žmonėms
dalyvavimas širdies ir kraujagyslių prevencinėje programoje yra nemokamas. Jei kreipiamasi į
gydymo įstaigą, turinčią sutartį su teritorine ligonių kasa, visos suteiktos paslaugos yra apmokamos
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa vykdoma nuo 2006-ųjų. Suprasdamos
prevencijos svarbą, ligonių kasos kasmet skiria vis daugiau lėšų šios programos vykdymui. Šiais
metais iš PSDF tam skirta 13 mln. eurų, t. y. beveik milijonu eurų daugiau nei pernai.
VLK primena, kad šiuo metu Lietuvoje nemokamai pasitikrinti sveikatą galima ne tik pagal širdies
ir kraujagyslių ligų, bet ir pagal 4 vėžio prevencijos programas – prostatos, storosios žarnos, gimdos
kaklelio ir krūties. Daugiau informacijos apie prevencijos programas galima rasti čia.

Plačiau