Fejerverkai gražu, bet…

Artėja Naujieji metai, kurie daugeliui asocijuojasi su spalvingais fejerverkais ir šampano taure laikrodžiui mušant vidurnaktį. Šį kartą su mielais mūsų puslapio skaitytojais norime pasidalinti savo mintimis apie fejerverkų naudojimą.

Fejerverkai – gražus, įspūdingas reginys, tačiau, deja, džiugina ne visus.

Pirmiausia, su nerimu šventinio vidurnakčio laukia gyvūnų augintojai. Garsūs ir neįprasti pirotechnikos garsai sukelia didelį stresą gyvūnams, ypatingai šunims. Liūdna, bet po Naujųjų metų sutikimo galime pastebėti nemažai skelbimų, kuriuose šeimininkai ieško dingusių fejerverkų išgąsdintų augintinių, deja, dalis jų niekada ir nesugrįžta į namus.

Fejerverkai neretai nežavi ir jaunų tėvelių. Garsūs sprogimai ir neįprastos šviesos išgąsdina tokiu metu įprastai miegančius mažylius, todėl nereta mama ar tėtis likusią šventinės nakties dalį praleidžia visai nelinksmai – bandant užmigdyti prižadintą, o neretai ir išsigandusį mažylį.

Šiemet pasaulį sukrėtė karas Ukrainoje. Lietuvoje apsistoję nemažai žmonių, mačiusių karo baisumą – sprogimus, ugnį. Labai tikėtina, kad naujametiniai pirotechnikos sprogimai šiems žmonėms gali priminti jų patirtus nemalonius išgyvenimus. Šaudant petardoms nejaukiai jaučiasi ir neretas senjoras.

Sprogdinant pirotechnikos gaminius į atmosferą patenka anglies dioksidas, sunkieji metalai ir kitos medžiagos, kurios kenkia aplinkos oro kokybei. Aplinkosaugininkų teigimu, reikšmingai šių medžiagų koncentracija būna padidėjusi keletą valandų po vidurnakčio, jei žinoma, pasiseka ir pučia vėjas, jei vėjo nėra – dar ilgiau. Šie dūmai kenksmingi vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems širdies kraujagyslių problemų ar sergantiems kvėpavimo takų ar kitomis lėtinėmis ligomis.

Na, ir galiausiai po šventinės nakties lieka nemažai šiukšlių, kurios atsiranda po panaudotos pirotechnikos.