Elgesio modeliai, pagal kuriuos gyvena žmonės

Mūsų asmenybę kuria mūsų asmeninė realybė. O mūsų asmenybė susideda iš to, kaip mes mąstome, ką jaučiame ir kaip elgiamės. Taigi asmuo, skaitydamas šiuos žodžius, kuria dabartinę asmeninę realybę, kurią vadina savo gyvenimu. Norėdami sukurti naują asmeninę realybę – naują gyvenimą, turime pradėti analizuoti savo mintis ir jas keisti. Privalome įsisąmoninti savo nesąmoningą elgesį, vedantį į tas pačias patirtis, o tada turime rinktis naujus dalykus, imtis kitokių veiksmų ir kurti naujas patirtis.

Daugelis mūsų gyvenimo sunkumų, galimai turi suprantamas ištakas vaikystėje, kai nepatenkinami yra tam tikri vaiko poreikiai – prisirišimo, artumo, meilės, empatijos ir saugumo. Tuo metu auginusių mus artimųjų elgesys ir mąstymas mūsų atžvilgiu intuityviai mums atrodė teisingas. Pavyzdžiui, suvokus kokie reiklūs ir greitai taikantys bausmes buvo mūsų pačių tėvai, galime suprasti dėl ko mus traukia kritikuoti linkę partneriai arba kodėl taip prastai save vertiname suklydę. Nesvarbu ar vaikai buvo tėvų mušami, ar pernelyg dažnai paliekami vieni, ar išnaudojami seksualiai, ar laikomi nevykėliais, ar liguistai saugomi, ar nepagrįstai kaltinami – dabar jau suaugus, beveik visi jie jaučia pažeistą savo vertės jausmą. Dažniausiai tokie asmenys jaučiasi mažiau vertingais, nemylimais ir mažai ką sugebančiais, o atsirandantis nepasitikėjimas savimi ir menkas savęs vertinimas gali pakenkti bet kuriam jų gyvenimo ir santykių kūrimo aspektui. Literatūriniuose šaltiniuose teigiama, kad bet kokia, ankstyvais gyvenimo metais, tėvų padaryta skriauda vaikui palieka vienodus randus.

Taigi – praeitis yra svarbi mūsų dabarčiai ir ateičiai. Praeityje susiformavę modeliai ir toliau vystosi suaugus ir tampa mūsų gyvenimo dalimi. Net ir palikę namus kuriuose augome, toliau kuriame situacijas, atkartojančias netinkamą aplinkinių žmonių elgesį mūsų atžvilgiu: esame ignoruojami, menkinami, kontroliuojami ir, dažniausiai dėl to, negebame pasiekti to, ko labiausiai trokštame.

Šių savo elgesio modelių dažnai žmogus sąmoningai nesuvokia. Tačiau būtent jau susiformavę modeliai nulemia, kaip žmogus jaučiasi, ką mąsto ir kaip elgiasi tam tikrose situacijose bei kokius kuria tarpusavio santykius. Daugiau ar mažiau visi žmonės vadovaujasi tam tikrais modeliais ir ne visais atvejais jie yra netinkami ar kenksmingi. Kol žmogui susiformavę modeliai nekelia daug problemų, jis jais gali naudotis visą gyvenimą. Problema yra tuomet, kai modeliai būna taip giliai įsirėžę žmogaus viduje, kad asmuo vadovaujasi jais nedvejodamas ir nesvarstydamas nepriklausomai nuo to, ar modelis taikytinas ir tinkamas aplinkybėms esamoj situacijoj ar ne. Neadaptyvūs ar netinkamai taikomi elgesio modeliai gali išprovokuoti tokius neigiamus jausmus kaip pyktį, liūdesį, nerimą. Net kai atrodo, kad turime viską, dažnai nesugebame mėgautis gyvenimu ir tikėti bei džiaugtis savo laimėjimais.

Sugrįžkime prie nepatenkintų vaiko poreikių ir susiformavusių elgesio modelių. Jeigu tame amžiaus tarpsnyje nebuvo užtikrintas vaikui saugumas. Tai gali susiformuoti apleistumas ir nepasitikėjimas.

Apleistumas – tai jausmas, kad žmonės, kuriuos mylite, jus paliks ir galiausiai liksite amžiams emociškai atsiskyręs nuo kitų. Visiškai nesvarbu, ar kamuoja nuojauta, kad jūsų artimieji mirs, visam laikui išvyks ar jus paliks, nes ras geresnį. Jūsų neapleidžia jausmas, kad liksite vienas. Dėl tokio įsitikinimo galite pernelyg kabintis į artimus žmones. Ironiška, tačiau galiausiai toks elgesys juos tik atstumia. Gali nuliūdinti arba suerzinti net įprasti, kasdieniniai išsiskyrimai.

Nepasitikėjimas ir išnaudojimas – tai įsitikinimas, kad žmonės jus kaip nors įskaudins ar išnaudos. Tai yra apgaudinės, meluos, manipuliuos, pažemins, fiziškai jumis pasinaudos. Tokiais atvejais, norėdamas apsisaugoti žmogus slepiasi už nepasitikėjimo sienos, tai yra neprisileidžia kitų pernelyg arti, jiems kelia įtarimą kitų žmonių ketinimai ir dažniausiai blogiausi. Užmezga tik paviršutiniškus ryšius, kur neatsiveria kitiems, arba užmezga su tais, kurie blogai elgiasi, tada pyksta ant jų ir trokšta keršto.

Kiti modeliai susiję su gebėjimu savarankiškai veikti. Tai priklausomybės ir pažeidžiamumo modeliai.

Priklausomybės – kai jaučiatės negebantis savarankiškai be aplinkinių pagalbos tvarkytis su kasdienėmis užduotimis. Kiti jums būtini kaip ramstis, gyvenime jums reikalingas nuolatinis palaikymas. Vaikystėje, bandydamas įtvirtinti savarankiškumą, buvote skatinamas jaustis nepajėgus ir negebantis susidoroti su iššūkiais. Suaugęs ieškote stiprių asmenybių, nuo kurių galėtumėte priklausyti, ir leidžiate joms vadovauti jūsų gyvenimui. Darbe neleidžiate sau priimti savarankiškų sprendimų.

Pažeidžiamumas – tai gyvenimas nuolatinėje baimėje. Tai galėtų būti tykančios nelaimės, tarkim: gamtos stichijos, nusikaltimų, ligų ar finansinės krizės. Žmogus šiame pasaulyje nesijaučia saugus. Tikėtina, kad vaikas buvo skatinamas manyti, jog pasaulis pavojinga vieta gyvenime. Veikiausiai tėvai pernelyg globojo ir perdėtai nerimavo dėl vaiko saugumo. Nors baimės perdėtos ir netikroviškos, bet žmogus leidžia joms valdyti jo gyvenimą ir eikvoja labai daug energijos, kad užsitikrintų saugumu.

Dar du modeliai susiję su emocinių ryšių su kitais žmonėmis stiprumu: emocinė deprivacija ir socialinė izoliacija.

Emocinė deprivacija – tai įsitikinimas, kad jūsų meilės poreikis nebus tinkamai patenkintas. Jums atrodo, kad niekam nerūpite ir niekas nesupranta, kaip jaučiatės. Jus traukia šalti ir atsiriboję žmonės arba pats esate šaltas ir atšiaurus, o tai skatina užmegzti santykius, kurie tikrai neteikia pasitenkinimo. Jaučiatės apgauti ir blaškotės tarp kylančio pykčio bei nuoskaudos ir vienatvės jausmo. Deja, jūsų pyktis žmones tik dar labiau atstumia ir taip užtikrinama nesibaigianti deprivacija.

Socialinė izoliacija paaiškina jūsų ryšius su draugais ar žmonių grupėmis. Tai jausmas, kad esate izoliuotas nuo aplinkinio pasaulio, esate kitoks – skiriatės nuo kitų žmonių ir nesate jokios bendruomenės dalis. Su tokiu įsitikinimu užauga žmonės, vaikystėje matę ar jautę, kad jų šeima kažkuo kitokia nei kitos šeimos. Galbūt turėjote kokių nors neįprastų savybių, dėl kurių jautėtės kitoks nei visi. Tikėtina galėjote išgyventi bendraamžių atstūmimą, nes jums buvo būdinga tai, ko kiti bendraamžiai nepriėmė. Dėl to jautėtės socialiai nepageidaujamas. Suaugę šie asmenys jaučiasi nepakankamai patrauklūs, užimantys žemą padėtį visuomenėje, neįdomūs, nuobodūs, turintys prastesnius bendravimo įgūdžius ar dar kitaip kitokie ir dėl to atstumti. Sociume jaučiatės ir elgiatės taip tarsi būtumėte prastesnis. Suaugęs, šalindamasis kitų iš esmės palaikote šį modelį, tai yra vengiate bendravimo grupėje ir megzti draugystes. Taip atkartojamas vaikystėje patirtas atstūmimas.

Ne visuomet įmanoma pastebėti, kad žmogui būdinga socialinė izoliacija. Dauguma tokių žmonių jaučiasi ganėtinai gerai ir turi pakankamai socialinių įgūdžių intymioje aplinkoje ar bendraujant su kuo nors dviese. Tačiau galime pastebėti, kokį nerimą ir svetimumo jausmą šie žmonės patiria per vakarėlius, susirinkimus ir kaip jie linkę nusišalinti.

Modeliai, susiję su jūsų saviverte – defektyvumas ir nesėkmės.

Defektyvumas – kai jaučiatės ydingas ir turintis trūkumų. Esate įsitikinęs, kad kiekvienas, kuris pakankamai gerai jus pažins, negebės jūsų mylėti. Nerimaujate, kad jūsų trūkumai iškils į dienos šviesą. Vaikystėje galimai nebuvote ir nesijautėte vertinamas tėvų už tai, kas esate, bet priešingai buvote peikiamas, kritikuojamas už „ydas“. Dažnai kaltinote save, tai yra jautėtės nenusipelnęs meilės, o suaugęs bijote mylėti. Todėl pernelyg sunku patikėti, kad artimi žmonės gali jus mylėti, vertinti, todėl nuolatos tikitės būti atstumtas.

Nesėkmė – tai įsitikinimas, kad esate nevykėlis gyvenime. Tai gali būti moksle, sporte, darbe. Jaučiatės prastesnis, palyginti su bendraamžiais, bendradarbiais. Vaikystėje jūsų pasiekimai būdavo nuvertinami, jautėtės prastesnis už kitus. Galbūt mokykloje buvote vadinamas „kvailu“, „negabiu“ ar „tinginiu“. Suaugęs, sutirštindamas savo nesėkmes ir elgdamasis taip, kad jums vėl nepasiseks, palaikote šį modelį.

Saviraiška – tai gebėjimas išreikšti ko norim ir užsitikrinti,  kad poreikiai būtų patenkinti.  Su saviraiška susiję paklusnumo ir negailestingų standartų modeliai.

Pasirinkę paklusnumo modelį, aukojate savo poreikius ir troškimus siekdami patikti ir įtikti kitiems, kad patenkinti jų poreikius. Leidžiate kitiems jus valdyti. Taip elgiatės vedami kaltės, tai yra baimindamiesi, kad įskaudinsite kitus, jei visų pirma pasirūpinsite savimi. Arba baimės, kad nepaklusęs užsitrauksite bausmę arba būsite palikti. Tokį elgesio modelį galimai lėmė tai, kad veikiausiai vienas iš tėvų vertė jus nuolankiai paklusti. Suaugęs jūs nuolatos užmezgate santykius su linkusiais dominuoti ir kontroliuoti žmonėmis, kuriems paklūstate arba užmezgate ryšius su itin reikliais asmenimis, kurie pernelyg emociškai sužaloti, kad ne tik imtų, bet ir ką nors jums duotų.

Jei pasirinktas negailestingų standartų modelis, vadinasi, beatodairiškai stengiatės pateisinti itin didelius jums keliamus lūkesčius. Tai yra, per daug reikšmės teikiate visuomeninei padėčiai, pinigams, pasiekimams, grožiui, įvaizdžiui. Visa tai darote laimės, malonumo, sveikatos sąskaita, neįvertindami tai, kad gyvenime už viską reikia mokėti. Taip elgdamiesi, veikiausiai taip pat daug tikitės ir iš kitų, esate labai kritiški. Vaikystėje galimai buvo tikimasi, kad būsite šauniausias, o antraip nevykėlis. Tai lėmė, kad galiausiai išmokote, jog viskas, ką darote bus nepakankamai gerai.

Dar galima būtų paminėti ir privilegijuotumo modelį. Tai problema susijusi su gebėjimu susitaikyti su tikroviškomis gyvenimo ribomis. Tokie žmonės jaučiasi esą ypatingi. Jie tikisi elgtis taip, kaip nori, kalbėti, kas jiems patinka, ir gauti viso to, ko užsimano ir tai turi būti čia ir dabar, be jokių išlygų. Jie nepaiso ribų, kurios kitiems atrodo padorios ir protingos. Nesigilina, ar jų sprendimai ir norai įmanomi,  kiek tam gali prireikti laiko bei kantrybės ir kokių padarinių turės kitiems. Jiems sunku tvardytis. Dauguma tokių žmonių vaikystėje buvo lepinami. Iš jų nebuvo reikalaujama susivaldyti, elgtis drausmingai ir susitaikyti su apribojimais. Suaugę jie, negaudami ko nori, gali labai supykti.

                      Vienu metu gali skirtingu intensyvumu veikti ne vienas, o keli elgesio modeliai. Keičiantis asmens gyvenimo aplinkybėms, gali keistis ir modeliai. Taip pat, pastebėjus netinkamus ar nenaudingus gyvenimiškose situacijose modelius, asmuo sąmoningai gali ieškoti ir bandyti juos keisti. Pokyčiams nėra amžiaus cenzo – galime keisti savo elgesio modelius kai jaučiame, kad jie mums negelbėja gyvenime, o tik trukdo. Pasiryžimas pokyčiams kur kas lengvesnis kai jaučiamas šalia esančių pritarimas, palaikymas. Paprašykite pagalbos tų, kurie jus myli, kuriais jūs pasitikite. Leiskite į procesą įsitraukti draugams ar jus palaikantiems šeimos nariams. Papasakokite kaip jaučiatės, ką ketinate daryti ir paprašykite padėti. Be abejo yra ir kitų galimybių – verta pagalvoti ir apie profesionalią pagalbą.

                      Jei Jums ar Jūsų artimiesiems reikalinga psichologinė pagalba, kreipkitės į Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą, tel. 8 315 214 38 ir psichologas suteiks nemokamą konsultaciją arba galėsite dalyvauti grupiniuose psichinę sveikatą stiprinančiuose užsiėmimuose.

The post Elgesio modeliai, pagal kuriuos gyvena žmonės appeared first on Alytaus rajonos visuomenės sveikatos biuras.

Elgesio modeliai, pagal kuriuos gyvena žmonės