DISKUSIJOS ,,ASMENS HIGIENA IR IMUNITETO STIPRINIMAS“ ŠIAULIŲ R. DUBYSOS AUKŠTUPIO MOKYKLOS AUKŠTELKĖS IR BUBIŲ SKYRIUOSE

Imunitetas – tai visuma sistemų ir mechanizmų, padedančių organizmui išsaugoti savo genetinį vientisumą, o tuo pačiu ir unikalumą. Imuniteto negalima pakeisti per kelias dienas, kažko daugiau pavalgius ar išgėrus. Kai bakterijų patenka į organizmą, pvz. pro žaizdą, kol kraujas dar nesukrešėjęs, į infekcijos vietą keliauja vieno tipo baltieji kraujo kūneliai – fagocitai. Į žaizdą jie patenka pro kraujagyslių sieneles ir tarpląstelinį audinių skystį ir jiems būdingu būdu sugeba naikinti bakterijas. Jei fagocitai įsibrovusius svetimkūnius sunaikina greitai, infekcija nekyla. Jei kraujo kūnelių ir bakterijų „kova“ užtrunka, žaizdoje kaupiasi mirusių bakterijų ir baltųjų kraujo kūnelių bei audinių skysčio mišinys. Taip prasideda uždegimas ir susidaro pūlių. Gali pakilti kūno temperatūra, nes dėl uždegimo temperatūros reguliavimo centras smegenyse nesugeba palaikyti pastovios kūno temperatūros. Imunitetas – tai ne tik atsparumas infekcinėms ligoms, bet ir gebėjimas kovoti su onkologinių procesų atsiradimu.

Imunitetas skirstomas į įgimtą (natūralų), arba rūšinį, ir įgytą. Įgimtas imunitetas paveldimas, todėl kartais vadinamas genetiniu. Tokio imuniteto pavyzdys gali būti žmogaus neimlumas gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjams (pvz., šunų arba galvijų marui), kaip ir daugelis gyvūnų neimlūs žmogaus infekcinių ligų sukėlėjams. Įgimtas imunitetas susiformavo per ilgą makroorganizmo ir mikroorganizmų tarpusavio sąveikos evoliucijos laikotarpį. Natūraliam imunitetui tam tikrą reikšmę gali turėti rasinės ir genetinės organizmo ypatybės.

Įgytas imunitetas turi būdingą specifiškumą, t. y. kitų infekcinių ligų sukėlėjams jis yra jautrus. Imunitetas įgyjamas dviem būdais, t. y. persirgus tam tikra infekcine liga arba imunizuojant (vakcinuojant) nuo tos ligos. Kitaip tariant įgytas imunitetas būna natūralus (poinfekcinis) ir dirbtinis (povakcininis). Toks imunitetas yra aktyvus, nes telkiasi organizmo gynybinės jėgos: pasigamina specifinių antikūnų.

Gripu ar peršalimu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Virusai plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val. Peršalimo pradžia nėra tokia staigi, kaip gripo. Peršalimo simptomai pasireiškia laipsniškai.

Imuniteto susilpnėjimą lemia nesveikas gyvenimo būdas (rūkymas, alkoholis, miego stygius); netaisyklinga mityba; stresas; dideli fizinio ir protinio darbo krūviai; aplinkos užterštumas; dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos, kurios silpnina organizmą ir sekina imuninę sistemą. Imuniteto susilpnėjimo požymiai: dažnos peršalimo ligos (dažniau nei 4-6 kartus per metus), Herpes virusai; dažni chroniškų ligų recidyvai; padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas; alerginės ligos.

Norint padėti savo imunitetui reikia vengti streso, nepasiduoti depresijai, išmokti atsipalaiduoti, saikingai sportuoti, įvairiapusiškai maitintis, mesti rūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu.

Sausio mėnesį visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje kartu su 1-2 klasių mokiniais diskutavo kuo žmonėms svarbus ir ypatingas yra imunitetas, kodėl svarbu jį stiprinti. Diskusijų metu mokiniai buvo supažindinti kuo skiriasi gripas ir peršalimas, ir kokiais būdais galima jų išvengti: dažniau plauti rankas ir laikytis asmens higienos, sveikai maitintis, kad organizmas būtų aprūpintas vitaminais ir reikiamomis maisto medžiagomis. Kaip ir kada vėdinti patalpas, kaip tinkamai apsirengti šaltuoju metų sezonu ir vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis. Edukacinės priemonės ,,Mikrobų maišelis“ pagalba vaikai stebėjo ant rankų esančius mikrobus ir mokėsi rankų plovimo technikos, diskutavo apie asmens higieną ir jos svarbą žmonėms.

Šiuo metu svarbu ypatingą dėmesį skirti rankų higienai. Rankų plovimas – vienas geriausių būdų sustabdyti kenksmingų mikrobų plitimą ir užkirsti kelią ligoms. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas penktadaliu sumažina sergamumą kvėpavimo takų ligomis.

BŪTINAI NUSIPLAUKITE RANKAS, JEI: 

• Važiavote viešuoju transportu.
• Grįžote namo iš darbo, parduotuvės ar kitos viešos vietos.
• Pasinaudojote tualetu.
• Ruošiatės gaminti maistą.
• Lankotės ligoninėje.
• Glostėte naminius gyvūnus.
• Lietėte dažnai žmonių liečiamus paviršius (durų rankenas, laiptų turėklus ir kt.).

Parengta pagal:  https://smlpc.lt;  https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/imunitetas

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūra mokykloje, Viktorija Tuzinienė

įrašas DISKUSIJOS ,,ASMENS HIGIENA IR IMUNITETO STIPRINIMAS“ ŠIAULIŲ R. DUBYSOS AUKŠTUPIO MOKYKLOS AUKŠTELKĖS IR BUBIŲ SKYRIUOSE nuoroda Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Plačiau