Beždžionių raupai jau ir mūsų šalyje

Šalyje vis pasitvirtinant naujiems beždžionių raupų atvejams, specialistai ragina laikytis profilaktikos priemonių, atpažinti ligą ir kreiptis į gydymo įstaigą.

Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau PSO) duomenimis, nuo gegužės pradžios už Afrikos ribų pasaulyje buvo nustatyta daugiau kaip 23 tūkst. užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų, dauguma jų – Europoje. 2022 m. liepos 23 d. PSO pripažino beždžionių raupų protrūkį tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija.

Beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau ne visiems užsikrėtimo rizika vienoda. Šiuo metu didesnė beždžionių raupų užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu.

Simptomai

• Inkubacinis ligos periodas – nuo 5 iki 21 dienos (dažniausiai 6–13 d.).

• Liga tęsiasi dvi – keturias savaites.

• Beždžionių raupai paprastai pasireiškia karščiavimu, stipriu galvos skausmu, raumenų ir nugaros skausmais, energijos stoka, padidėjusiais limfmazgiais ir bėrimu.

• Bėrimas paprastai prasideda per 1–3 d. nuo karščiavimo pradžios.

• Bėrimai gali būti plokšti ar kiek pakilę, pripildyti skaidraus arba gelsvo skysčio, po to jie pasidengia šašu, išdžiūva, o šašai nukrenta.

• Odos pažeidimų (bėrimų) skaičius gali būti labai įvairus – nuo kelių iki kelių tūkstančių. Dažnai bėrimas koncentruojasi veido, plaštakų ir pėdų srityse.

Dabartinio registruojamo protrūkio metu dažnai nustatomas lytinių organų ir tarpvietės bėrimas. Simptomai paprastai trunka 2–4 savaites ir išnyksta savaime negydomi. Pasitaiko komplikacijų, mirties atvejai reti.

Rizikos grupės

• asmenys, kurių nusilpęs imunitetas;

•  ŽIV infekuoti asmenys;

•  vyresnio amžiaus žmonės;

•  asmenys, turintys kelis seksualinius partnerius;

•  vaikai;

•  nėščiosios;

•  sveikatos priežiūros darbuotojai;

•  laboratorijos personalas, tiriantis BR virusu infekuotus ėminius.

Užsikrėtimo eiga

• Sergantys asmenys gali užkrėsti kitus, kol yra ligos simptomai (dažniausiai 2–4 savaites).

• Beždžionių raupais užsikrėsti galima tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, lytinių santykių metu, taip pat per virusu užkrėstą aplinką (patalynę, rūbus).

• Žmogus gali užkrėsti kitus, kai atsiranda odos bėrimai su žaizdelėmis. Žaizdelėms užsitraukus ir nukritus šašams, žmogus tampa nebeužkrečiamu.

Atsiradus simptomams – išbėrimas su pūslelėmis, pakilus temperatūrai būtina kreiptis į gydymo įstaigą: konsultuokitės telefonu su šeimos gydytoju arba vykite į ligoninės, kurioje yra Infekcinių ligų skyrius, priėmimo skyrių.

Jaučiant simptomus ar ligos laikotarpiu:

• Laikytis gydytojo nurodymų dėl gydymo.

• Nevykti į darbą ar viešas vietas, tiek kiek nurodys gydytojas.

• Namuose turint galimybę izoliuokitės nuo kitų. Esant būtinybei būti su kitais – dėvėkite medicininę kaukę ar respiratorių, pridenkite išbėrimus.

• Laikytis higienos – nesinaudoti bendrais indais, įrankiais, rankšluosčiais, patalyne.

• Dezinfekuokite ir valykite paviršius.

Liepos mėnesio paskelbtais SAM duomenimis, Lietuva yra užsisakiusi apie 1,4 tūkst. vakcinų nuo šios ligos dozių. Teigiama, kad skiepijami būtų kontaktiniai asmenys po turėto didelės rizikos sąlyčio, prevenciškai pasiskiepyti galimybės nebus.

Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni. Lietuvoje nuo raupų neskiepijama maždaug nuo 1980-ųjų.

The post Beždžionių raupai jau ir mūsų šalyje appeared first on KLAIPĖDOS MIESTO VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS.

Plačiau