Atsparių bakterijų plitimo keliai

     Naujamiesčio mokyklos 7 kl. mokiniai dalyvavo pamokoje „Atsparių bakterijų plitimo keliai“. Pamokos tikslas suprasti kaip atsiranda mikroorganizmų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir to išvengti. Užsiėmimo pradžioje dalyviams buvo išdalinti klausimynai, kuriuose pateikti klausimai apie antibiotikus ir jų vartojimą, mikroorganizmų plitimą. Kai mokiniai užpildė anketas žiūrėjome video medžiagą, kurioje išgirdome informaciją apie taisyklingą antimikrobinių preparatų vartojimo svarbą bei apie antimikrobinio atsparumo valdymą.

   Antibiotikai – tai vaistai, veikiantys prieš į organizmą patekusias bakterijas. Bakterines infekcijas sukelia įvairiausios bakterijos, taigi, ir antibiotikų yra įvairių. Skirtingi antibiotikai skirtingai veikia mikrobus. Vieni juos sunaikina, kiti stabdo jų augimą ir dauginimąsi. Antibiotikais gydomos žmonių ir gyvūnų bakterinės ligos jau nuo 1942 m. Antimikrobinis atsparumas  – tai mikroorganizmų gebėjimas išgyventi ar net daugintis veikiant antibiotikams. Dažnas, neracionalus ar netinkamas antibiotikų naudojimas galiu sukelti bakterijų atsparumą. Gripo ar peršalimo ligoms antibiotikai neveiksmingi ir gali net pakenkti. T.y., virusinėms ligoms gydyti šie vaistai neturi būti skiriami.

   Visi vaistai, o ypač antibiotikai, turi būti paskiriami gydytojo kiekvienam žmogui asmeniškai, vartojami kaip paskirti, su niekuo nesidalinami, o likučiai ar pasibaigusio galiojimo laikui turi būti nunešti į vaistinę. Antibiotikus reikia vartoti griežtai taip, kaip paskyrė gydytojas. Dažnai, pradėjus gerti paskirtus vaistus, infekcija pradeda trauktis jau per 24–48 valandas ir žmogus pasijunta geriau, tačiau pagerėjusi būklė nereiškia, kad galima nutraukti skirtų vaistų vartojimą ir likusias piliules „pataupyti“ ateičiai.

      Antibiotikai nėra vaistas nuo visų ligų, kaip vis dar klaidingai mano nemažai žmonių. Gydymo antibiotikais tikslas – sunaikinti bakterijas infekcijos vietoje. Antibiotikai gali būti vartojami tiksliai žinant infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą (specifinis antibiotikų vartojimas) arba numatant galimą sukėlėją ir jo jautrumą. Tam tikrose situacijose antibiotikai skiriami tam, kad išvengti infekcijos, t.y. profilaktiškai. Profilaktiškai antibakteriniai vaistai vartojami tik tais atvejais, kai profilaktikos efektyvumas yra įrodytas, pavyzdžiui, chirurgijoje, siekiant sumažinti chirurginių žaizdų infekcijų riziką, po kontakto su pavojinga infekcine liga sergančiu ligoniu (meningokokine infekcija, kokliušu, difterija ir kt.). Vartojant prieš sukėlėjus neveiksmingus antibiotikus, gali išsivystyti bakterijų rezistentiškumas, kitaip tariant, atsparumas antibiotikams. Dažnas ir neracionalus antimikrobinių preparatų vartojimas skatina bakterijas įgyti apsauginius mechanizmus prieš ilgą laiką sėkmingai naudotus antibiotikus, ir bakterijos tampa jiems atsparios.

    Antibiotikai negali atskirti „gerų“ ir „blogų“ bakterijų, todėl naikina visas. To pasekoje žmogus gali imti viduriuoti, nusilpti jo imunitetas,  atsirasti alergijų. Todėl prie antibiotikų gydytojas paskiria ir gerųjų žarnyno bakterijų.

   Antibiotikų vartojimas paukštininkystėje, gyvulininkystėje bei žemės ūkyje prisideda prie atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo ir plitimo. Todėl Maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja antimikrobinių medžiagų gamybą, tiekimą į rinką bei naudojimą gyvūnams gydyti. Yra taikoma kita aktyvi gyvūnų sveikatos profilaktika (biosauga, vakcinavimas).

    O kad mažiau sirgtume, reikia laikytis dienos režimo, subalansuotai ir įvairiai maitintis, laikytis asmens higienos, sportuoti ir grūdintis.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Jūratė Čerškienė

Plačiau