Visuomenės sveikatos biurų veiklos iššūkiai: prioritetų ir finansavimo klausimai
Lapkričio 10 d. nuotoliniu būdu įvyko Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) tarybos narių susitikimas. Jame dalyvavo SVSBA pirmininkė, Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Daiva Genienė ir Asociacijos tarybos narės Dalia Petrikienė (Klaipėdos rajonas), Gerda Kuzmarskienė (Kauno miestas), Lina Laukaitienė (Marijampolė), Danguolė Avižiuvienė (Kėdainių rajonas) bei Daiva Zablockienė (Plungės rajonas). Taip pat prie susitikimo prisijungė sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas ir kiti Sveikatos apsaugos ministerijos bei Higienos instituto atstovai.
Susitikimo metu aptarti visuomenės sveikatos biurų veiklos iššūkiai ir strateginės veiklos kryptys. Pasak D. Genienės, visuomenės sveikatos biurai iš politikų, Nacionalinės sveikatos tarybos, Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir kitų institucijų sulaukia įvairių siūlymų, kokiose srityse jie turėtų aktyviau veikti. Tačiau, atsižvelgiant į nepakankamą veiklos finansavimą ir biurams pavestų teikti bazinių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų apimtį, visų šių lūkesčių įgyvendinti nėra galimybių. Be to, kai prioritetinių veiklos sričių išskiriama pernelyg daug, kyla rizika, kad prioritetais tampa beveik visos sritys, o iš tiesų svarbiausioms kryptims pritrūksta reikiamo dėmesio ir išteklių.

Atsižvelgdama į šiuos iššūkius, SVSBA taryba siūlo aiškiau apibrėžti strategines visuomenės sveikatos biurų veiklos kryptis ir vienu svarbiausių prioritetų išskirti vaikų sveikatos stiprinimą. Asociacijos atstovų teigimu, nors visuomenės sveikatos biurai dirba su įvairiomis gyventojų grupėmis, dėl plataus veiklos sričių ir tikslinių grupių spektro ne visada pavyksta skirti pakankamai dėmesio vaikų sveikatos stiprinimui. Šiuo metu sveiko senėjimo iniciatyvos dažnai orientuojamos į 65 metų ir vyresnius gyventojus, tačiau rūpintis sveikata ir formuoti jai palankius įpročius būtina pradėti gerokai anksčiau. Vyresnio amžiaus žmonių sveikatos stiprinimas išlieka svarbus, tačiau ne mažiau dėmesio turėtų būti skiriama vaikams, nes būtent vaikystėje formuojami sveikos gyvensenos įpročiai, galintys turėti įtakos sveikatos išsaugojimui ilgalaikėje perspektyvoje.
D. Genienė taip pat atkreipė dėmesį ir į paslaugų tęstinumo bei nuoseklumo svarbą. Pasak jos, nei dabartinis finansavimo modelis, nei projektinės veiklos nesudaro pakankamų sąlygų visuomenės sveikatos biurams užtikrinti nuoseklų paslaugų teikimą visus metus. Dėl projektinio finansavimo pobūdžio veiklos ne visada gali būti tolygiai planuojamos ir įgyvendinamos – tarp projektų įgyvendinimo laikotarpių susidaro finansavimo spragų. Nors projektinė veikla neretai tampa laikinu sprendimu, padedančiu užtikrinti paslaugų teikimą, ilgalaikėje perspektyvoje ji didina visuomenės sveikatos biurų administracinę naštą ir apsunkina nuoseklų veiklos planavimą bei paslaugų tęstinumą.
Apibendrindama susitikime išsakytas pozicijas, SVSBA taryba pabrėžė, kad tik turint tvarias veiklos sąlygas visuomenės sveikatos biurai galės įgyvendinti veiklas kokybiškai, atliepiant skirtingų amžiaus grupių poreikius ir siekiant ilgalaikių visuomenės sveikatos gerinimo rezultatų.
