Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena

          Pasaulio visuomenės sveikatos ekspertų duomenimis, fiziškai neaktyvus gyvenimas yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21–25 proc. susirgimų krūties ir storosios žarnos vėžiu, 27 proc. diabeto atvejų, 30 proc. širdies–kraujagyslių ligų. Riziką susirgti šiomis ligomis didina ir nesveika mityba, tabako ir alkoholinio vartojimas, stresas.
Naujausiose PSO rekomendacijose teigiama, kad mažiausiai 150 min. per savaitę aktyvios fizinės veiklos tiems, kam daugiau nei 18 metų, sumažina riziką susirgti bet kuria neužkrečiamąja liga, netgi vėžiu. Vaikams nuo 5 iki 17 metų aktyviai sportuoti per savaitę reikėtų nemažiau nei 1 valandą.
Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, apie 80 tūkst. žmonių šiuo metu serga onkologinėmis ligomis. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, mūsų šalyje (kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse) kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.
Tarp vyrų susirgimų vėžiu Lietuvoje šiuo metu pirmą vietą užima priešinės liaukos vėžys, tarp moterų – krūties vėžys. Didelį susirūpinimą medikams kelia didėjantis sergamumas storosios žarnos vėžiu. Daugiausia pacientų nužudo piktybiniai plaučių navikai, nuo jų kiek atsilieka storosios žarnos ir skrandžio vėžys.
Pasaulio sveikatos organizacijos prognozės artimiausiems dešimtmečiams nėra optimistinės. PSO praneša, kad apie 20 mln. žmonių Žemės rutulyje šiandien serga onkologinėmis ligomis, o kiekvienais metais pasaulyje vidutiniškai apie 8 mln. žmonių miršta nuo šių susirgimų. Vėžys jau šiandien yra dažniausia mirties priežastis pasaulyje.

Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena