• „Optimizmas – ne tik sveikatos požymis, bet dar ir veiksmingiausia priemonė, sauganti nuo ligų.“ S. Smailsas
  • „Nudžiuginti savo artimą – pats geriausias dalykas.“ Peteris Rozegeris
  • „Rask laiko juoktis – tai sielos muzika.“ Motina Teresė
  • „Nurimusiam protui paklūsta Visata.“   Laozi
  • „Visos žmogaus menkystės kyla iš nesugebėjimo vienam ramiai pasėdėti kambaryje.“  Blaise Pascal
  • „Kiekvieną rytą gimstame iš naujo. Ką veiksime šiandien yra tai, kad svarbiausia.“ Jack Kornfield
  • „Bandyk būti laimingas, nes tik tokie žmonės gali ir kitus padaryti laimingais.“ Zbigniew Herbert
  • „Laimei pakanka ir vienos akimirkos.“ Aloyzas Sušinskas
  • „Laimingas tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi darbais, kuriuos padarė.“ Johann Wolfgang von Goethe
  • „Tikslas yra ne būti geresniam už kitą, bet būti geresniam už ankstesnį save.“ Dalai Lama XIV
  • „Geras įprotis privalo pašalinti tai, ką įdiegė blogas.“ Seneka
  • „Juk tai, ko ieškome, galima rasti vienoje rožėje arba truputėlyje vandens.“ Antuanas de Sent-Egziuperi
  • „Mylėti - tai būti kažkuo daugiau negu esi.“ Oskaras Vaildas
  • „Laimės taisyklė: kažką daryti, kažką mylėti, kažko tikėtis.“ Imanuelis Kantas
  • „Norint prieiti tikslą, pirmiausia reikia eiti.“ Onorė de Balzakas
  • „Verčiau tobulai padaryti dalelę darbo, negu prastai dešimteriopai daugiau.“ Aristotelis
  • „Laimės paslaptis – tai sugebėjimas gerėtis visais pasaulio stebuklais.“ Bruno Ferrero
  • „Gyvenimas nenumatė padaryti iš mūsų tobulybės. Tobulybių vieta muziejuje.“ Erichas Marija Remarkas
  • „Jei jums nepatinka oras, palaukite truputį.“ Markas Tvenas
  • „Neprotinga bijoti to, kas neišvengiama.“ I. Kantas
  • „Didžiausias malonumas – slapta atlikti gerą darbą, apie kurį žmonės sužino atsitiktinai.“ Charles Lamb
  • „Galbūt teigiamas požiūris neišspręs visų jūsų problemų, tačiau įtikins pakankamai žmonių, kad verta įdėti pastangų.“ Herm Albright
  • „Liepsnojantis entuziazmas, palaikomas sveiko proto ir atkaklumo, yra kokybė, kuri dažniausiai tampa sėkme.“ Dale Carnegie
  • „Jeigu negalite pamaitinti šimto žmonių, pamaitinkit bent vieną.“ Motina Teresa
  • „Laimės paslaptis: atrask ir gyvenk pagal savo pašaukimą.“ Jonathan Haidt
  • „Jei norite šviesa nutvieksti kitus, nešiokitės saulę savyje.“ Romainas Rolandas
  • „Gyvenimas be meilės – tai kaip metai be vasaros.“ Švedų posakis
  • „Dėkingoje širdyje visuomet yra vasara.“ Celia Thaxter
  • „Pasistenk nebūti žmogumi, kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi.“ Albertas Enšteinas
  • „Mūsų didžiausia silpnybė – nepakankamas užsispyrimas. Jei nori, kad pasisektų – visuomet bandyk dar vieną kartą.“ Tomas Edisonas
  • „Iš tikro dosnus tas, kuris duoda iš to, kas jam pačiam priklauso.“ Seneka
  • „Žmogaus sieloje yra tiek grožio, kad gali nesivaržydamas jį skleisti.“ Nikolajus Gogolis
  • „Nugalėti blogus įpročius galima tik šiandien, o ne rytoj.“ Konfucijus
  • „Valgyti ir gerti dera tiek, kad atkurtum jėgas, o ne jas slopintum.“ Ciceronas
  • „Duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną, gamta įtikinamai sako, kad reikia daugiau klausytis negu kalbėti.“ Plutarchas
  • „Tas, kuris daug ką išdrįsta, neišvengiamai daug kur ir klysta.“ Menandras
  • „Savo sumanymais žmogus visada didis.“ Erichas Marija Remarkas
  • „Nieko nėra amžina, tik kai kas trunka ilgai.“ Seneka
  • „Kiekviena diena yra vakarykštės mokinė.“ Publijus Siras
  • „Džiaukimės tuo, ką turime, neimdami lyginti: niekuomet nebus laimingas tas, kam neramu, jog kitas yra laimingas.“ Seneka
  • „Gerumas – tai vienintelis drabužis, kuris niekuomet nenutriūšta.“ Henris Deividas Toras
  • „Savo sugebėjimus žmogus gali pažinti tik juos išbandęs.“ Seneka
  • „Atkaklumu pasieksi greičiau nei skubumu.“ Viljamas Šekspyras
  • „Gėris – ne mokslas, o veiksmas.“ Romainas Rolandas
  • „Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko.“ Blezas Paskalis
  • „Apie kitą žmogų neįmanoma papasakot todėl, kad svetimą gyvenimą kiekvienas mato sava spalva.“ Jurga Ivanauskaitė
  • „Jeigu atsuksite veidą į saulės šviesą, nematysite šešėlių.“ Hellen Keller
  • „Tikras draugas nepastebi Jūsų nesėkmių ir toleruoja Jūsų pasiekimus.“  Doug Larson
  • „Laimė nėra tai, kas jau paruošta. Ji atsiranda iš tavo paties veiksmų.“ Dalai Lama
  • „Neprotinga bijoti to, kas neišvengiama.“ Imanuelis Kantas
  • „Mažai s svarbu yra tai, ką mes galvojame ar ką mes žinome, ar kuo mes tikime. Svarbiausia yra tai, ką mes darome.“ John Ruskin
  • „Žingsniuoju iš lėto, bet niekada nežengiu atgal.“ Abraham Lincoln
  • „Pasiektas tikslas retai išlaiko tą žavesį, kurį turėjo tuomet, kai jo siekėme.“ Plinijus
  • „Aš svajosiu plačiai atmerkęs akis, tačiau žvelgsiu atgal užsimerkęs.“ Tony Arata
  • „Buvimas savimi pasauliui duoda kažką nuostabaus – to, ko dar nėra jam buvę.“ Edwinas Elliotas
  • „Būk tylus, kad gyvenimas galėtų kalbėti.“ Nicholasas Chamfortas
  • „Kartais jūs nesužinosite momento vertės iki tol, kol tai netaps prisiminimu.“ Dr. Seussas
  • „Meilė prasideda namuose.“ Motina Teresė
  • „Jeigu gali apie tai svajoti, vadinasi, gali tai padaryti.“ Waltas Disney
  • „Pabandykite būti vaivorykšte kieno nors debesyse.“ Maya Angelou
  • „Kūnas – tai sodas, kurio sodininkas mūsų valia.“ Viljamas Šekspyras
  • „Nepaisydami prognozių, gyvenkite taip, lyg būtų pavasaris.“ Lily Pulitzer
  • „Užsirašyk tai savo širdyje – kiekviena diena yra geriausia metų diena.“ R. V. Emersonas
  • „Laimė – kaip sveikata: jeigu jos nepastebi, vadinasi ji yra.“  I. S. Turgenevas
  • „Nebus laimingas tas, kuris nemano esąs laimingas.“ D. Baird
  • „Sveikata žmogaus akyse niekada nepraranda vertės, nes net ir apsirūpinus, prabangoje be sveikatos gyventi gera nebūna.“ N. G. Černiševskis
  • „Niekas nesuteiks Jums ramybės, tik Jūs pats.“ R. V. Emersonas
  • „Sveikata yra tokia pat užkrečiama kaip ir ligos.“ R. Rolanas
  • „Koks gražus būna gyvenimas, jei padarai ką nors gero ir teisingo.“ Fiodoras Dostojevskis
  • „Kiekviena Jūsų mintis – tai energija, kuri arba suteikia Jums sparnus, arba sekina Jūsų jėgas.“ W. Dyer
  • „Sveikata ir už auksą brangesnė.“ Lietuvių patarlė
  •  

Palanga2021 m. valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo rezultatai
2021-m.-valstybinio-radiologinio-aplinkos-monitoringo-rezultatai
Palanga

2021 m. valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo rezultatai

2021 m. atliktų valstybinio radiologinio monitoringo (toliau – monitoringas), t. y. sistemingo ir nuolatinio aplinkos ar jos komponentų bei geriamojo vandens ir maisto produktų užterštumo radionuklidais stebėjimo, žmogaus veiklos poveikio vertinimo ir prognozės, tyrimų rezultatų analizė parodė, kad aplinkos radiacinė būklė nepakito, didesnių nei įprastai radioaktyviųjų medžiagų kiekių aplinkoje nenustatyta. Monitoringo duomenys pateikti Europos Komisijai, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijai (HELCOM), kitoms užsienio ir Lietuvos suinteresuotoms institucijoms bei visuomenei. Monitoringo metu tirti visi su aplinka susiję komponentai, kurių užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis gali lemti jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą žmogui ir poveikį gyvajai gamtai.

Maisto produktai ir geriamasis vanduo

Vienas svarbiausių su aplinka susijusių komponentų yra kasdieninis maistas. Radioaktyviosios medžiagos, pasklidę aplinkoje, mitybos grandine patenka į maistą ir geriamąjį vandenį ir gali sukelti žmogaus apšvitą. Pagrindiniai Lietuvos aplinkos užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis šaltiniai buvo iki praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio atliekami branduolinių ginklų bandymai atviroje atmosferoje ir Černobylio atominės elektrinės (toliau – Černobylio AE) avarija. Po šių įvykių aplinkoje pasklidę trumpaamžiai radionuklidai palyginti greit suskilo, todėl aktualiausia tirti tik tuos ilgaamžius radionuklidus – 137Cs ir 90Sr, kurių į aplinką pateko daugiausia, ir kurių biologinė elgsena žmogaus organizme prilygsta stabiliųjų kalio ir kalcio izotopų analogams.

2021 m. tyrimų rezultatai parodė, kad pagrindinių maisto produktų ir jų žaliavų (pieno, mėsos, žuvies, grūdinių kultūrų, bulvių, kopūstų ir valgomųjų rūšių grybų) užterštumas 137Cs ir 90Sr radionuklidais nesiskiria nuo ankstesnių metų tyrimų rezultatų. Ankščiau minėtų radionuklidų aktyvumo koncentracija maisto produktuose ir jų žaliavose (išskyrus laikotarpį po Černobylio AE avarijos) tolygiai mažėja.

Geriamajame vandenyje antropogeninės kilmės radionuklidų nenustatyta, gamtinių radionuklidų vandenyje nulemta apšvita neviršijo 0,1 mSv/metai.

Branduolinių energetikos objektų poveikis žmogui ir aplinkai

Aplinkos elementų, maisto ir geriamojo vandens ėminiai periodiškai imami visoje Lietuvoje, bet ypatingas dėmesys skiriamas Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE) ir Baltarusijos atominės elektrinės (toliau –  Baltarusijos AE) galimo poveikio teritorijoms, kuriose nustatytos papildomos ėminių paėmimo vietos.

Nustatyta, kad Ignalinos AE vykdomi uždarymo darbai, kai į aplinką gali patekti radioaktyviųjų medžiagų, neturėjo įtakos aplinkos užterštumui radioaktyviosiomis medžiagomis. Maisto produktų ir geriamojo vandens ėminių užterštumas radionuklidais ir iš aplinkos gyventojų gaunama išorinė apšvita nesiskyrė nuo kitų Lietuvos regionų.

Taip pat vertinta ir Baltarusijos AE veiklos įtaka. Nustatyta, kad maisto produktų, geriamojo vandens, dirvožemio užterštumo radionuklidais lygis bei aplinkos foninis lygis Baltarusijos AE galimos įtakos regione nesiskyrė nuo lygio kituose Lietuvos regionuose.

Vandens telkinių ir augalų radiologinė būklė

Baltijos jūros užterštumo dirbtiniais radionuklidais šaltiniai yra branduolinio ginklo bandymai ir buvusios branduolinės energetikos objektų (toliau –BEO) avarijos, upių vandens nešamos BEO veiklos metu į aplinką patekusios radioaktyvios medžiagos ir kt. Didžiausias Baltijos jūros radioaktyviojo užterštumo šaltinis – Černobylio AE avarija, kurį lėmė, kad radioaktyviųjų medžiagų pateko su iškritomis bei dėl paviršinio dirvožemio sluoksnio nuplovimo. Nors, praėjus daugiau kaip 30 metų po Černobylio AE avarijos, radionuklidų aktyvumo koncentracijos vandens ekosistemose žymiai sumažėjo, Baltijos jūros, Kuršių marių, Lietuvos ežerų ir upių radiologiniai tyrimai yra aktualūs iki šiol ir dėl galimo užterštumo iš kitų veikiančių BEO. Baltarusijos AE poveikiui vertinti ištirti upių vandens ir dugno nuosėdų bei žuvies ėminiai Nemune aukščiau Druskininkų bei Neryje ties Buivydžiais. Ši elektrinė yra Nemuno upės baseine, aušinama Neries vandeniu, todėl tikėtina, kad galimos avarijos ar neplanuotų išmetimų į aplinką metu radioaktyviosios medžiagos, patekusios į aplinką, pasieks Nemuną.

Nustatyta, kad 137Cs ir 90Sr aktyvumo koncentracija Kuršių marių, Baltijos jūros, upių ir ežerų vandenyje bei dugno nuosėdose per visą stebėjimo laikotarpį nuolat mažėja. Kitų gama radionuklidų nenustatyta. Tai rodo, kad mažėjimas vyksta dėl pačių radionuklidų pusėjimo, ir patvirtina, kad papildomo radioaktyviųjų medžiagų patekimo į vandens telkinius nebuvo. Nustatyta, kad Baltijos jūros indikaciniuose augaluose (maktofituose (Furcellaria lumbricalis) ir Baltijos jūros bei ežerų žuvyse (menkėje, plekšnėje, strimelėje, karpyje) 137Cs aktyvumo koncentracija 2021 m. buvo nedidelė ir reikšmingos įtakos gyventojų apšvitai neturi.

Oras ir gamtinis fonas

Kitas labai svarbus aplinkos komponentas, galintis lemti žmogaus apšvitą – oras. Vertinant radioaktyviųjų medžiagų kiekį ore, nuolat atliekami tyrimai Utenos bei Dubininko (Varėnos raj.) oro aerozolių matavimo stotyse. Dirbtinių radionuklidų, išskyrus aplinkoje pasklidusį 137Cs, nenustatyta.

2021 m. automatinė oro aerozolių matavimo stotis Vilniuje, gebanti matuoti ne tik gama, bet ir alfa, beta radionuklidų kiekį ore, veikė įprastu režimu, kitų, nei gamtinės kilmės, radionuklidų nenustatyta.

Tai rodo, kad aplinkos oras praėjusiais metais nebuvo užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, kurios galėjo atkeliauti į Lietuvos teritoriją su oro masėmis iš kitur. Šį faktą patvirtino ir nepertraukiami aplinkos dozės galios (radiacinio fono) matavimai 43 stotyse, sudarančiose RADIS stočių tinklą. Duomenys iš stočių nuolat siunčiami į tinklo valdymo centrą ir yra atvaizduojami bendrinamuose interaktyviuose žemėlapiuose (www.rsc.lt/radis). Radiacinį foną sudaro gamtinių ir dirbtinės kilmės radionuklidų aplinkoje skleidžiama jonizuojančioji spinduliuotė. Lietuvoje jis svyruoja 30–130 nSv/val. verčių ribose. Tai lemia, kad nedidelių gamtinio radiacinio fono pokyčių gali būti priklausomai nuo paros laiko, kai dėl gamtinės kilmės radioaktyviųjų radono dujų, išsiskiriančių iš dirvožemio, kaitos didžiausias radiacinis fonas būna anksti ryte, o šiek tiek mažesnis – apie 18 val. Taip pat šiek tiek mažesnis fonas būna žiemai baigiantis ir didesnis – rudens pradžioje dėl oro ir dirvožemio temperatūrų skirtumo. Radiacinį foną gali keisti ir krituliai, kurie drėkina dirvožemį ir užpildo jo kapiliarus, todėl radono dujų iš dirvožemio išsiskiria daugiau. Pradėjus lyti ar snigti gali būti momentinis jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimas pažemio ore.

Su visa 2021 m. valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo ataskaita galima susipažinti čia.

 

 

Informacija parengta remiantis Radiacinės saugos centro medžiaga.

The post 2021 m. valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo rezultatai appeared first on PalangosVSB.

Plačiau

jj

Nunc interdum sapien ut mauris maxi us consectetur porta nunc. Con vallislo em ipsum dolor sit amet onsec tet.

+ 08002466 7921

Email us: promedica@qode.com

Working hour

Mon – Fri: 9 a.m. – 5 p.m.
Sat – Sun: Closed

650 Birmingham St,
London 3000, UK

Follow us: